Iš Šekspyro

Matai, ir aš dažnai taip mįsliju,
Horacijau:
pasaulyje tiek daugel visokiausių mįslių
ir tiek nedaug jų atminėjų,

kad ar einu, ar atsišlieju
į seną ąžuolą prie kelio,
visur matau:
taurė putojančio tiek pat verta kiek
deimantinė Graalio,
didysis lobis - dar viena aušra.

Todėl mes, ak, neturime gerų atsakymų!
Ir tu nelauk, žmogau,
nei prakeikimų išminčiaus, nei sužadėtinio oracijų,
turiu tik vieną mylimą, kurios išvis nėra.
Prasmė. Yra žvaigždė nukritusi kaip ašara ant dobilienos
ir amžinųjų vandenų gelmė.
Ir viskas.

Kalbėjosi taip dviese. Aš girdėjau. Vienas
jų buvo mano brolis Danų princas
grimztąs
į savo liūdną suvokimą
apie žmonių beprotišką likimą.

(2005)