Iš liūdno veido

Iš liūdno veido
Jūroj žuvys iki kelių.
Tarp mažų žuvelių
plaukiojo banginis.

Tokio mielo veido!
Gėręs ir ištinęs
jis fontaną leido.

Nemaldaukit, vargšės aukšlės.
Jums iš kelio nesitrauks jis.
Tik atrodė mielo veido,
bet vistiek fontaną leido.

Apipylė visą krantą.
Žiūri, nieko nesupranta.
Mat kranto ypatingi įvykiai -
veikiau žaidybiniai.

Jau buvo kurmis prasirausęs.
Kiaulė
vėl užkniso.
Banginiui nesuprast
iš viso
kodėl žvėreliai negalėtų
pasidalyti vietų?

Nuliūdo ir iš liūdno savo veido
jis jūrių marių sūrymo
ir vėl fontaną leido.