Iš jūros

(1)


Vaikštai


Dievuli tu mano tu
vaikštai
anais pakraštėliais
padebesiais
užu jūros pakvaišusio
ūžesio
apie vėles -


ateini nusileisdamas
nuo aukštų panoramų tų
aukurų
per bangas laukines
ir per smėlius

eini kiaukutų pasikeisti
pas vargstančias tavo tautas -

(2007)


(2)


Posmelis

Atsiuntė Baltija ūžiančią eilę -
ką dar prie jos pridėjus?


Vieną žuvėdrą
keturis vėjus? -
ša la la, mano meile.

(2006)


(3)

Labą dieną

Tik pažvelk į debesytį!
Ten galėtum pamatyti
kaip ant krašto atsistoję
angelėliai moja.

Jie tau sako - labą dieną!

Tu žingsniuoji per smėlynę
palei jūrą begalinę
paklausai giesmių iš miško
kur aušra šviesi ištiško
ir turi tėvynę vieną.

Ar girdėjai labą dieną?

(2006)



(4)

Valia valužė

Bangos lūžo
smėlin dužo
su baltom skeveldrom.
Plauksim jūrėm vėjo burėm
ir bočelių geldom.

Pašypsos lietingi dangūs
visokiom spalvomi: kur
plaukiat žmonės nesulaukę
kol nuplausim langus?

Tu nelauksi lėksi plauksi
kur mauroja rangos
neša supa į kelionę
apsisukę bangos.

(2006)



(5)

Nakties balsai ir senos dainos

Kai paukščiai užmiega ir vabalėliai
guli
siaučia oi siaučia su vėju
jūra motulė.

Supyksta putodama tykšta
ant aukso smilčių
o rytas aptiškęs išblykšta
už miško danguj be minčių.

Ten aš namely gulėjau prie kopų
minčių nenorėjau girdėjau:
tik ūžia ir ūžia
ryškiai neryškiai
ūžia ir sopa...

Skradžiais tave, šaltas vėjau!

(2007)


(6)

Paskutinė žuvėdra

Kada
ateina valanda lemtinga
mediniai žodžiai stringa

tik švino bangos rangos pakrašty
ant smėlio

nuskriejanti žuvėdra šūkauja toli
viršum bangų prie debesų
langų

už sąmonės ir proto vinguriuoto
nenaudingo
ploto - -

(2007)