Karvutė laikėsi dietos.
Ji buvo dar telyčia
ir darė tai netyčia.
Tiesiog patiko lankos jai žolėtos,
kur niekas miltų ant žolių nepylė.
Ji jautėsi jaunylė.
Tas laimės laikas greitai baigės.
Žalmargė šonais ėmė augti,
ir brolis veršis kiek belaigęs
pasiuto baubti.
Jis jautės jautis.
O karvei dėdė gandras tarškino iš pievos:
"Ne viską dar žinai, bet sužinosi,
kai savo nuosavą teliuką išnešiosi.
Bet jeigu kaulų miltų neišspjausi tu -
iš proto išsikraustysi" [1].
(2006)
[1] Atsiradus naujai pavojingai ligai, pavadintai karvių pamišimu, pradėta svarstyti: ar leistina vardan pelno maišyti į žolėdžių galvijų maistą gyvūnų kilmės pašaro iš mėsos arba kaulų, nes tai - prieš visą Dievo ir gamtos tvarką.