De profundis clamavi

Iš nebeatsekamos gilumos
miškų išnykusių
praplyšusios žievės Taikos vandenyne
tebesiūbuojančiame nuo pradžios
visų laikų skenduolius tebeskęstančius
prisiminimuose

ir iš mėnulio balzganos
šviesos ne savo ne
ir juodo kodo genuose kur prasidėjo laikas
kraujo kraujo kraujo
Viešpaties vynuogyne

kas šaukia taip
kas šaukia
pratįsai kas
ten kažkas?