Budapeštas, 1956

Pavasaris ėjo Karpatų kalnais
ir nuo Vengrųjų žemės.
Į Lietuvą Vėlinės tuoj ateis
ir lapkritys
vėl temęs.


Ten žmonės pro vėliavą matė šviesą
iškirpę kaip šūvio
skylę,
kai mes jau sulaidojom vyrus tiesiai
i naktį sukruvintą, tylią.


Dar trisdešimčiai metų.

Kol niekas nemato.

(2006)