Rudenėlis ėjo, ėjo,
pakeliui vis dažė ką.
Kai pavargo, pagulėjo
pasidėjęs kašiką.
Aš ėjau jam iš paskos
per tėvynę Lietuvos.
Atsisėdęs ant kelmelio
čiupinėjau pašiną.
Kur nebuvęs, pasidūręs -
gal šile.
O visai galų gale
neturėjau nė kepurės.
(2008, lapkritis, Briuselio dienoraščiai)