Be giljotinų

Prancūzai vadavosi iš savęs
praliedami karšto raudono marias.
Vardan išsvajotos laisvųjų brolybės
jie siekė net ūgio lygybės:
aukštesnius tiesiog trumpino nuo viršaus.

O kitoje kontinento daly
karingų imperijų apsupty
gyvavo kitokia Respublika,
turėjusi šimtmečių tvarką sutartą
ir seną Statutą. Lietuvišką.

Ji buvo patekus į didelę bėdą,
tai bandė sukurti naujovišką rėdą.
Sujojo atstovai į Didįjį Seimą
naujai apibūdinti savo šeimą, pilietį,
o kai pradėjo šį tą nagrinėti,
prašneko lietuvių bajorai:

"iš visų pusių galybės puola,
ir lenkams reikia įstatymo.
Bet mes nenorime, karaliūne,
dar sykį kaip Liubline
likti apgautieji broliai".

Suprato karalius ir pažadėjo
ir žodį garbės neilgam ištesėjo.
Kaip dera valdovui Šalių Abiejų
sulygino luomus ir galią tautų. Taip rudenį,
kuomet vėjas geltonus lapus jau pūsčiojo
buvo baigta gegužės Konstitucija.
Viena. Dviejų dalių. Dėl Abiejų Tautų.
(2007 05 03)