Badas

Krito baltieji sapnų žirgeliai
negavę šieno avižų -
tai džiaugėsi kad jiem gražu
plikų kaklų ereliai.


Dar klupinėjo vienas kuinas
ieškodamas žolės
margi
pesleliai šaipėsi paskui jie
nepasigailės.


O vis dėlto ne visa buvo žuvę
ne apie tai baladė.
Dainas pamiršę
užsirišę žvilgsnį gi
ropojom prarastu taku vėl
kėlėmės atradę.

(2004)