Aplankymas

Nueisiu pas Čiurlionį.
Nueisime prie Nemuno
ir į pušyną senąjį, kur man parodys jis
visus pamėgtus takelius -
o ten padangių melsvas tolis, -
kiekvieną reginį, kurių toks pilnas buvo.
Šnekėsimės apie medžius, apie gyvenimą -
tikriausiai lenkiškai,
dainuosime lietuviškai,
juokausime žemaitiškai.
Ir vaikščiosim, ir vaikščiosim,
nes tai užvis geriausia,
kada gegutė šaukia,
bus jis mano brolis
nerūpestingas nelaimingas,
o miške laimingas
prie Mergos Akių
dėl tų visų balsų, spalvų,
ir juoksimės, linksmi vaikai,
kad einame ir einame,
prisimenam dar kokią dainą,
ir vis dar tęsiasi laikai.
(2005)