Toli šiaurėje yra įdomi šalis Livua. Tai šiaurės laukiniai. Kaimynai krievai juos vadina lievais. Tie livujiečiai arba lievai išsiskiria savo eugenikos papročiais.
Jie nepripažįsta ligonių, net jei tai būtų tik alergija, ir nustato trumpą laiką pasveikti.
Jie nepakenčia turinčių kokį nors fizinį trūkumą ir išveja juos į dykumą, vadinamą pelkėmis. Ypač pavojinga nešiojantiems akinius. Silpnaregiams jie pirmiausiai išmuša vieną akį. Turintiems gerklės problemų jie perpjauna gerklę.
Vyresnius ir senstančius, nors dar ir sugebėtų plaukti, jie tiesiog nužudo beisbolo lazdomis. Taip padaroma vietos jaunesniems. O apskritai visais šiais būdais jie siekia asmeninės ir tautinės tobulybės.
Jie turi ir griežtų įstatymų, surašytų beržo tošyse. Ypač griežtai baudžiama už mažas vagystes. Kuo vagystė didesnė, tuo bausmė mažesnė. Pavogus 300 milijonų geležinių, nuo bausmės visai atleidžiama. Tokį gali net išrinkti prezidentu.
Tiek žinių apie šalį prie Svebų jūros, iš kurios prakeiktieji elinai gabenasi elektronus. Tokie tad jos gyventojų papročiai.
Jei ne atšiauri gamta, jie jau būtų užvaldę pasaulį.
Rašidas Ibn Gupta
III a. keliautojas