Eini sau keliu ir manai, kad į priekį. Viršuj dangus, o aplink lyg neblogas gyvenimas žydi, medeliai ulba, ir kelias apytiesis, tikslas padorus, ir nebepastebi savo netepto pado girgžtelėjimų viešame smėly.
Natūralioji muzika, tegu sau.
Bet yra, kas iš patvorio stebi ir įsiklauso, ir jau auauau jau iš pãskos pripuolęs danteliais patikrino vietą.
Rietą.
Eini sau toliau tuo plačiuoju vieškeliu, balti paukšteliai žydi ir tikslas padorus, ir jau žinai dabar, kad ne rožėmis, kad ir natūralioji muzika pažymėta dialektikos ženklu.