Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis vakar vykusioje diskusijoje su Europos išorinių veiksmų tarnybos Generaliniu Sekretoriumi M. Popovskiu dėl situacijos Libijoje teigė pasigendąs ES institucijų rimto, konstruktyvaus požiūrio.
"Kai aš peržiūrinėju pastaruosius Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Arabų šalių lygos dokumentus dėl situacijos Libijoje, aš matau labai daug kasdienių, tuščių ir prieštaraujančių vienas kitam pareiškimų", - dėstė V. Landsbergis Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje ir prašė M. Popovskio paaiškinti skirtinguose ES dokumentuose išdėstytas sąvokas bei nuostatas.
"Ką reiškia posakis "bet kuriomis priemonėmis" apsaugoti piliečius, kai tuo pačiu metu reikalaujama, jog tos priemonės atitiktų keletą politinių sąlygų? Tai reikštų "ne bet kuriomis priemonėmis" arba "jokiomis priemonėmis", jei kas nors nesutinka. Ką reiškia Tarybos nurodymas šalims narėms "pasirengti neskraidymo zonos įvedimui" (ne "įvesti neskraidymo zoną") Libijoje... jeigu tai leidžia Jungtinių Tautų Saugumo Taryba... Ką gi, lengva drąsiai šnekėti, kai mes žinome apie Rusijos ir Kinijos dvejones arba "skepticizmą" (taigi ir galimą veto!) dėl neskraidymo zonos.", - samprotavo Lietuvos politikas.
V. Landsbergis teiravosi: "Ką turi galvoje Europos Parlamentas, kai jis "stipriai remia" teisėtus Libijos žmonių siekius? Ar mes tikrai remiame, ar tik "stipriai" remiame... kartu su vien humanitarine pagalba, kuri bus tęsiama taip pat ir pulkininko režimui.
Ar visi pasirinkimai yra ES svarstomi be jokių išlygų dėl jų būtino įgyvendinimo – ar tik kaip teoriniai pasirinkimai be politinės valios juos įgyvendinti?".
V. Landsbergis pabrėžė, kad "Mažų mažiausiai mes bent jau turėtume nebekartoti šūkio "Daugiau niekada!" Srebrenica, Čečėnija... Ar mes dar sykį pakartosime tai, kai Khadafi užims Benghazi miestą "išvalydamas" jį nuo tūkstančių žmonių, kurie jo nemyli?".
Tuo tarpu, europarlamentaro teigimu, "Vadovų Taryba pažymi, jog Laikinoji pereinamoji nacionalinė taryba Benghazi mieste yra politinis pašnekovas (interlocutor), kai tuo tarpu Khadafi režimas "nebėra pašnekovas Europos Sąjungai" – toks pareiškimas turėtų turėti teisines politines pasekmes. Iš jo atrodo, jog šiuo metu ES mato dvi valdžias, tarp kurių viena yra laikoma legitimia ir pripažįstama (Benghazi mieste), kai tuo tarpu ankstesnioji (Tripolyje) jau nebelegitimi ir nebepripažįstama, Vadovų Tarybos raginama pasitraukti."
"Tuo pačiu metu Arabų šalių lygos taryba ragina išsaugoti "Libijos integralumą" ir Libijos žmonių nacionalinę vienybę Tripolyje ir Benghazi mieste, neapibrėždami, ar pilietis Khadafi yra ar nėra vienas tų Libijos žmonių, o galbūt visos tautos įsikūnijimas?", - pasiteiravo V. Landsbergis.
"Arabų šalių lyga savo ruožtu ragina išsaugoti "pilietinę taiką"! Kyla klausimas, ar jie nerealistiškai suvokia tikrovę, ar Arabų šalių lyga mato pulkininką Khadafi kaip didįjį pacifikatorių–taikdarį, kuriam įvedus tvarką problemų nebebus", - komentavo jis.
"Apsuptą Benghazi, jei taip įvyks, galėsime palyginti su Varšuva 1944 m. Sukilimas už laisvę ir demokratiją, okupacinė Vokietijos kariuomenė griauna ir naikina viską, o už Vyslos ramiai stovi Raudonoji armija ir stebi įvykius. Stebi kelias savaites, kol naciai pabaigs darbą. Ar mes taip pat stebėsime Benghazi likimą?", - prašė paaiškinti V. Landsbergis.
M. Popovskis į V. Landsbergio klausimus lakoniškai teatsakė: "Turime dirbti ribose, kurias turime. Politika dažniausia reikalauja vieningumo. Saugumo Tarybos rezoliucija yra veiksmų raktas. Turime formuoti požiūrį.".
Briuselis, 2011 m. kovo 16 d.