1920-ieji, spalis

Tai liko liko

Vilnius plėšiko liko

bėgančio Žulikovskio [1],

kai Lietuvos kareivėlį laimėtoją

mūšio Giedraičių

susaistė prancūzų pokštai [2].

Apsuko ant piršto kaip ūsą

Lenkijos vadas kilęs

iš Pilsodos bajorų [3],

norėjęs mat Lietuvą visą, ne pusę,

nuo seno karštai pamilęs

matyti prie savo kojų.

Griuvo pasaulio galybės, liko

galiausiai šiek tiek teisybės.

Ūsočius jau miręs, o žvelgia per Nemuną

pro savo vilos langus [4]

supykdęs kaip ir be razumo

tąsyk lietuvį su lenkais.

 (2005)

[1] Folklorinis lenkų generolo R. Želigovskio vardas. Jo vedami legionai puolė užimti Lietuvą pažeisdami ką tik pasirašytą Suvalkų sutartį, pagal kurios paliaubų liniją Vilnius būtų likęs Lietuvai.

[2] Antantės įgaliotinių prancūzų reikalavimu Lietuvos kariuomenė, sumušusi lenkus tie Širvintom ir Giedraičiais, sustojo neatsiėmusi Vilniaus.

[3] Lenkijos valstybės ir kariuomenės vadas Juzefas Pilsudskis, kurio pavardė randama tarp 18 a. Žemaitijos dvarininkų, didžiuodavosi savo lietuviška kilme.

[4] Druskininkuose ant Nemuno kranto J.Pilsudskis turėjo vilą.