Liūtukas ar liova?

Pasigimdyti trigalvį padarą prireikė penkiagalvio UABo. Lyg pasitvirtintų senovinė sakmė apie hidrą su daugeliu galvų, kuriai vieną nukirtus, jos vietoje dvi naujos išdygsta.

Taip turime atkutusius Seimo gariūnus ir penkiagalvę margaklanę Vyriausybę, kurios nariai vis įnirtingiau persidalina medžioklės plotus.

O kieno bus didysis elektros plotas?

O ar bus jo ženklas levas ar liova?

Štai šis klausimas ir yra svarbiausias.

Nuo pat praėjusios vasaros levas (ar liova) buvo pakištas po kilimėliu su svajų gijomis išaustu naujos atominės elektrinės paveikslu.

Kas prieš jėgainę? Niekas, nors pirmiausia reiktų suskystintų dujų terminalo. Ten tyla.

Mėginau sakyti: darykite du įstatymus. Vieną, kad nutariam statyti ir kreipiamės dėl principinių dalykų į Europos Sąjungos reikiamas įstaigas. Kokia jėgainė tinka, kokiai pritartų ir ar parems. Ta proga paprašytume, gal ir leistų šiek tiek prasitęsti senąją. (Beje, „Lietuvos energija“, sakoma, tam iš anksto iškasė duobę savo pažyma Europos Komisijai, kad antrojo bloko uždarymas problemų nesukels. Kas pasirašė, nežinau, gal Čubaisas).

Kitas įstatymas būtų dėl statybininkų brigados: iš ko sulipdyti ir ką jai dar pavesti kartu su elektrine. Jungtys – tilteliai, nugriauti dar negimę 1999-aisiais. (Padėjo buvęs sovietų agentas, specialiai atsiųstas iš JAV, ir dviejų mūsų Vyriausybių neryžtingumas). Gal dabar, po dešimties prarastų metų, elektros laidais jau įstosim į Europos Sąjungą?

Taigi galėjo būti du įstatymai ir vienas aiškumas, bet nustūmė rėkdami, kad nėra laiko.

Nusibalsavo, ir prasidėjo įprastine ypatingos skubos tvarka sukeltieji neaiškumai. Aiškinkimės, atsirado laiko. Premjeras iš karto pradėjo savo „niekuo dėto“ žaidimus: tai ne aš, tai Seimas nubalsavo! Ir ėmė dygti levo žandeliai (yra tokios gėlytės), gal ir visas levukas arba liova.

Mėginta aiškintis: kokią politiką vykdys valstybė finansinę galią ir svertus atidavusi privačiam verslui? Kaip regis, tai gali išvirsti į visos elektrifikacijos privačią kontrolę ir valdymą. Gal komersantai patvarkys valstybinę korupciją? Privačios akcijos šoka staigiai aukštyn, valstybės turtas atitinkamai mažyn. Nenumatyta? – kažin. Vienų pelnai jau prasideda, kitų dar ne; nebent štai „Lietuvos energijos“ direktorius apdairiai nebrangiai nusipirko žemių, kur paskui statys, kad šaliai savo žemę parduotų dešimtkart brangėliau.

Ir vis tiek – ar yra bent prievolė žūt būt daryti, ką sako atominės jėgainės statybos įstatymo pavadinimas? Deja, visai nebūtinai. Arba tik pagal garbės žodį.

Ar yra prievolė būtinai patiems daryti, jokiu būdu neparduoti lemiamos galios akcijų kam nors į šoną, pavyzdžiui, kas turi daug naftos dolerių? Nėra tokios prievolės. Po dvejų metų lieka tik garbės žodis. Jei valstybei pardavimas į kairę nepatiks, ji galės atsipirkti gabalą dešimt kartų brangiau nei sėkmingai pardavė. Verslas yra verslas. Bet ir tąsyk trečdalis jau liktų raudonžvaigždėj kairėj, pasiryžusioje, kaip girdim, ginti savo teises visomis branduolinėmis priemonėmis. Ir Vyriausybė tada gali būti jau visai atitinkama, dalinių kunigaikščių.

O jeigu Europos Sąjunga nepritartų gamybos ir skirstymo sankabai? Juk tokia direktyva ten dabar svarstoma, tai gal reikėjo pasiklausti?

Normaliai – taip, būtų reikėję. Bet galima paleisti penkiagalvį, kad elgtųsi nenormaliai. Juk jeigu Europos Sąjunga galų gale neleis taip veikti, ji ir liks kalta dėl pasekmių. Pavyzdžiui, NDX nusivylęs moja ranka, traukiasi ir parduoda visas akcijas suraumojusiam RAO, kuris dar pasitelkia „Gazpromą“, ir liūtukas virsta liova. Mutacija, žymiai paspartinanti valstybės mutaciją.

„Mažeikių naftą“ vis dėlto apgynėm nuo „Lukoilo“ ir kitų putinistų. Elektrifikacija štai slysta nežinia kur. Jeigu tarybų valdžios pusėn, tai bus komunizmas. Visiems gerai. Rusija susigrąžina valdas. To nenorint lieka tik pasikliauti europiniais kaimynais. Kad jie ir ateis, ir neatsimes. Net nereikalaudami tokios energijos dalies, kuri techniškai pakištų jėgainę po RAO. (LEO-RAO?). Ir dar viena paskutinė garantija. Galbūt verslininkai nenorės patekti į istoriją kaip tėvynės išdavikai. Valdžiai pasibalsavus, kaip frakcijose liepta, kam ir Viktorą U. pasiuntė, turim pasitikėti VP.

Nelaimė, matote, kad pasitikėti gariūniškuoju penkiagalviu nėra jokio pagrindo. Pasitikėkim, broliai pirkėjai, nacionaliniu verslu, nes Vyriausybės jau nebėra.

Publikuota: www.bernardinai.lt, 2008 02 06