Įvyko, kas buvo neišvengiama ypač po to, kai Maskva ir Belgradas atmetė Jungtinėse Tautose parengtą M. Ahtisaario modelį. Dabar svarbiausia – kad Kosovo albanai rūpestingai atsižvelgtų į savo serbų mažumą, kad ten neįvyktų kokių susidūrimų. Šeimininkai turi būti dėmesingi tiems, kuriuos kas nors rodys kaip nuskriaustus.
O apskritai Kosovo kaip galimos europietiškos valstybės atsiradimas yra kelių reiškinių pasekmė. Pirmiausia, tai pačių kosoviečių noras gyventi saugiai ir savarankiškai. Taip pat – Serbijos nacionalkomunistinio elito žiaurios ir trumparegės politikos rezultatas aklai sekant Maskvos nurodymais. Užuot išsiskyrę kiek galima draugiškiau ir su perspektyva susitikti Europoje, Serbijos vadovai – pirmiausiai, S. Miloševičius – darė viską, kad iškastų kuo gilesnį griovį tarp buvusios Jugoslavijos kaimynų. Ir prarado viską. Priešpaskutinė buvo Juodkalnija, paskutinis – Kosovas.
Ar sustiprės dabar Europoje separatistiniai judėjimai? Nebūtinai.
Maskva, tikriausiai, mėgins keršyti. Matysim – kam. Didžiausia pagunda jai bus provokuoti Gruziją.
BBC radijui rusų kalba,
2008-02-18 rytą