Lietuvos rytas iš lėto švinta

Anksčiausiai pusryčiaujantis dienraštis pirmosios vasario savaitės apžvalgoje mąstė apie tuos, kurie kam nors trukdo – pavyzdžiui, pagimdyti liūtą. Ar jiems negalėtų būti priklijuota Kremliaus talkininkų etiketė?

Galėtų, be abejo, ir ekskomunistai jau griebė šį jauką; patys nieko bendra su krembliais neturėdami, skubiai įregistravo baisaus įtarimo dokumentą.

Bet įdomiausia, kai dienraštis konstatuoja: konservatoriai Kremliaus (t.y. „Lukoilo“) talkininkais vadinę „Williams“ atėjimo į „Mažeikių naftą“ priešininkus, ir nuo savęs priduria: „beje, teisingai“.

Kad konservatoriai 1997-2000 m. ką nors būtų teisingai matę ir darę, tai tikrai netikėtas ryto prašvitimas. Laikraštis, kaip regis, tuo pritaria, kad ant bibliotekos laiptų 1999 m. rudeniop stovėję A. M. Brazauskas, K. Prunskienė, L. Ašmontas, amžinatilsį R. Pavilionis su studentais, ratuotiems šturmo būriams per Lietuvą vadovavęs A. Paulauskas apsireiškė esą (buvę tada) Kremliaus talkininkai! Dabar tokia rytinio laikraščio nuomonė. Bet dėl Tėvynės sąjungos laikraštis ne visai teisus: tarp konservatorių laikinai buvęs premjeras R. Paksas dar vikriau veikė „Lukoilo“ naudai.

Tokie faktai, kurie po truputėlį, pro nesantaikos rūką, vis dėlto švinta.

Skirta: www.politika.lt, 2008 02 18