Abejoti draudžiama, gerinti nereikia

Jeigu trys medikai neatskirtų, ar nukentėjęs asmuo gyvas, ar seniai miręs, kiltų klausimų dėl jų kvalifikacijų ir darbo kokybės.

Galbūt kokia nors medikų etikos komisija paskelbtų verdiktą, kad pašalinių abejonės bet kuria išvada yra neleistinas kišimasis, ir ką nepriklausomi medikai nustatė, yra šventa. Net jeigu medikai pusantrų metų nematė, kad miręs yra miręs, jų kritikuoti negalima ir jie neprivalo niekam pasiaiškinti. Kas kelia tokius klausimus ir netgi tikisi atsakymo - vis dėlto, kodėl specialistai nematė, kad miręs yra miręs, - klausinėtojas pats sukelia "ypatingai pavojingą atvejį". Abejoti draudžiama, "sprendimas galutinis ir neskundžiamas".

Tokia štai situacija, kurioje kitų profesionalų, būtent teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) paskelbė analogišką išvadą. Iš jos ir citavau.

Vytautas Landsbergis - Žemkalnis mirė 1993 metais. Po dešimties metų jį apšmeižė rašytojas Vytautas Petkevičius. Apšmeižtojo sūnūs iškėlė bylą gindami tėvo garbę. Prokuratūra nustatė kaltę ir parengė kaltinamąjį aktą. Vilniaus pirmajame apylinkės teisme trijų teisėjų kolegija nagrinėjo šią bylą šalims dalyvaujant posėdžiuose, nagrinėjo pasidėjusi ant stalo kaltinamąjį aktą ir kodeksus. Deja, pusantrų metų posėdžiaudami nematė, kad kaltinanti prokuratūra įrašė ne tą kodekso straipsnį - kaltinimą šmeižtu prieš gyvenantį asmenį, o ne straipsnį dėl mirusiojo atminimo pažeminimo.

Bent vieno iš trijų teisėjų dėmesiui arba sąžinei krustelėjus, kaltinimas turėjo būti iš karto grąžintas pataisyti arba patikslintas paties teismo. To nepadarė, o teisėjavimo laiką ištempus iki senaties termino, paaiškėjo nelyginant žaidimas. Žinoma, gal tie trys teisėjai tiesiog neišmano kodeksų, o atsiversti knygelę patingėjo. Profesionalumo bei nuovargio problema. Bet gal ir matė klaidą, tad tylomis susimirkčiojo: jeigu nukentėjusieji nepastebės, tai čia mes juos ir apšausim! Kitokių alternatyvų niekaip nesugalvosi.

Kai išteisino ne iš esmės, o tuo pagrindu, kad kaltinimas blogai surašytas ir reikia pradėti iš pradžios, tai ir apeliacinė, ir kasacinė instancijos nustatė, kad apylinkės teismas dirbo blogai ir pats nesilaikė įstatymo. Taip ir surašė, bet kas iš to - laikas buvo sėkmingai sugaišintas, ir prokuratūra bylos iš naujo nebekėlė suėjus senaties terminui.

Savo apeliaciniuose pareiškimuose teismams paminėjau anų trijų teisėjų nekompetenciją arba apgavystę. Apibūdinau ir viešai. Niekas nepasipiktino, kaip mėgina dabar, bet ir jokio profesinio moralinio įvertinimo nepasigirdo. Todėl galų gale parašiau keletą pastabų aukštesnėms teisėjų luomo instancijoms - gal vis dėlto buvo kas nors netvarkoj? Gal verta perspėti kitus teisėjus, kad taip nekompromituotų visos teisminės valdžios sistemos?

Galų gale, išgirdau etikos įgaliotinių atsakymą, kad viskas tvarkoj. Profesinės klaidos nepadaryta. Etinės klaidos, netinkamo elgesio požymių nerasta. Teisėjų etikos ir drausmės komisija pasirodė net elementariai neraštinga, nesugebėjusi perskaityti teksto ir suvokti, kad nukentėjęs nusivylęs ne sprendimu (kaip jie sako), bet teismo darbo kokybe ir tyčinio gaišinimo manipuliacija. Mano klausimas buvo paprastas: ar tai tik neprofesionalumas, ar nesąžiningumas - neatsiversti kodekso ir nepatikrinti straipsnio? O gal toks jau gudrus Lietuvoje dabar teismų profesionalumas? Tada nesistebėkim, kad žmonės bėga.

Tikrai nemanau, kad visi teisėjai Lietuvoje sugebėtų slysti tokiu keliu kaip ta kolegija - žiūrėti pro tris pirštus ir apgauti nukentėjusius. Tiesiog yra kompromituojančių dalykų.

Tikiu, kad teismai tobulės ir sveiks. Bet TEDK sprendimas fundamentaliai nepalankus Lietuvos teismų sistemai. Taip elgtis galima - čia beveik skatinimas blogai elgtis, jei pasitaiko proga, koks nors nukentėjusių neapsižiūrėjimas. Tokio elgesio peikti ir siekti jo profesionalaus vertinimo negalima - čia betrūktų pasigaminti atitinkamą teisėjų nepeiktinumo bei savisaugos nuo kritikos įstatymą.

Vis dėlto, šiek tiek naudos bus. Kitais tokiais atvejais teisėjai matydami, kad kaltinime įrašytas klaidingas kodekso straipsnis, jau neapsimes, kad nemato. Tikiuosi to ir prašau atleisti.

Apylinkės teismas pažeidė ne tik įstatymų reikalavimus, ką jau nustatė bylą peržiūrėję kiti teismai, - jis pažeidė ir Konstituciją, garantuojančią piliečiams teisingą teismą (ne apsileidusį ir ne sukiojantį). Tačiau trys teisėjai ligi šiol viešai ginčija, kad negalėję patys pakoreguoti kaltinimo. Žinoma, galėjo pakeisti į lengvesnio kaltinimo straipsnį, tai numatyta proceso įstatyme. Nutarė, kad nereikia, o sprendime pasakykim, kad negalėjom. Betgi čia ir prisipažinimas, kad matė neteisingai įrašytą straipsnį, nebuvo visai žiopli. Taip numąstė, kad nei patys taisom, nei grąžinam prokuratūrai, o vaidinam spektaklį.

Etika tuo nepažeista, nutarė TEDK. Nutarė ir teisingų dalykų. Pavyzdžiui, "vien tik nepalankaus asmeniui sprendimo priėmimas nereiškia teisėjų aplaidumo" - visiškai pritariu. "Vien tik nepalankaus sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo iškelti teisėjams drausmės bylą" - visiškai pritariu. Drausmės bylos perspektyva teisėjams švystelėjo ne dėl sprendimo, bet dėl jų nesuvokiamų veiksmų anksčiau.

Todėl tik nereikia iškreipti. Manymas, kad aukštesniųjų instancijų teikimas iškelti drausmės bylą yra tik dėl priimto sprendimo prilygsta bulvarinei spaudai.

Esu pasipiktinęs teisingumo gynėjų elgesiu ir nusivylęs jų kaip profesionalų juristų kvalifikacijomis, tai tiesa. Ne sprendimu, tai atskira tema.

Dar pastebėjau ir spaudą kartojant seną apgaudinėjimą, neva teisėjai "negalėję" patys pakeisti straipsnio, perkvalifikuoti baustinos veiklos. Straipsnį, kuris numato šį galėjimą, netiksliai nurodė pats teismas. Tačiau nesinaudojo, neperkvalifikavo, mat "sukonkretinus kaltinimą" būtų "pažeista kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas" (!) ir t.t. O prokuratūra nesikreipė. O teismas nepaprašė prokuratūros, kad kreiptųsi, padėtų, nors tai jam netgi privaloma pagal BPK 257 straipsnį.

Deja, kortas primityviai klastoja kai kurie teisininkai. Padorūs teisininkai turėtų nesutikti su tokia padėtimi.

Publikuota: www.bernardinai.lt, 2008 02 21