Čekistų garbė

Įvairiais būdais valoma kelias čekistams perimti valdžią ir Lietuvoje. Žodis „čekistas“ kaimyninėje didelėje šalyje laikomas labai garbingu, tad vargu ar kas turėtų užsigauti ir vargšėje mažytėje išsigandusioje. Tai apibendrinimas visiems ČK, GPU, NKVD, MGB, KGB teroristams, valdytojams ir budeliams. Dabartinėje Rusijoje jie vėl atsigauna (po B. Jelcino pastangų susilpninti), valdo ir žudo. Vairalazdę laikinai keičiantis prezidentas yra pareiškęs nepaprastai skaidriai, gerai išmanydamas dalyką, kad jis nežino, kas tai būtų „buvęs čekistas“. Dabar tuo žodžiu toliau didžiuojasi valdančioji partija FST.

O Lietuvoje? Mūsų įstatymai irgi skaidrūs: tai pavadinimus keitusi ir okupuotoje Lietuvoje veikusi nusikalstama organizacija, veikusi galingai ir kruvinai. „Čekistai“ kagėbistai – nusikalstamos organizacijos nariai. Ne vienas šiandien viešai giriasi priklausęs nusikalstamai organizacijai. Jų oficialiam rezervui, bendradarbiams ir palikuonims tai jokia kliūtis siekti aukščiausių postų. Seime jie būtų skirtingose frakcijose, bet juk taip ir Rusijoje. Standartai ateina iš ten.

Lietuvoj dar tas skirtumas, kad yra jų veiklą ribojančių įstatymų. Kartais trukdančių, kartais ir ne, priklausomai nuo draugų postuose. Ypač vertingi postai, iš kurių galima pavedžioti net Prezidento mintį bei ranką. Net pakompromituoti jį, kad nedrįstų trukdyti kagėbyno restauracijai. Bet šiokių tokių įstatymų dar yra. Todėl reikėjo sugriauti Liustracijos komisiją, pasitvarkyti teismuose. Dabar jau po dažno pastarųjų sprendimo nuvilnija ratilai į abi puses. Vienoje: „matai, K. ir K. nedarė to, ką darė, o gal nežinojo, ką daro, tai teismas papurškė valiklio“. Kitoje: „a, tai ir pats teismas...“ Yra manančių, kad tokia procedūra padidina garbę, net jeigu kitas teismas nustato, jog rašytinis pasižadėjimas „padėti“ – neginčijamas.

Kita yra nepriklausomos Lietuvos pasiūlyta bendradarbių prisipažinimo, apgailestavimo, moralinio apsivalymo procedūra. Deja, ne visi ryžosi gera valia prisipažinti, o kai kurių prisipažinimai pradanginti keičiantis valdžiai, kai grįžo neprisipažinusieji. Buvusiems kadriniams nekenktų ir viešas garbingas atsižadėjimas visam gyvenimui duotosios čekisto priesaikos. Tada tikrai jaustųsi „buvę“, ne kaip Rusijos prezidentas.

Vienas tebeveikiančių įstatymų riboja buvusių (?) KGB pareigūnų galimybes dirbti valstybės valdymo, teisėtvarkos ir valstybinėse švietimo tarnybose, beje, ir kai kuriose įtakingose arba ginkluotose nevalstybinėse. Dėl to buvo teismų ir bylų, viena pasiekė Strasbūrą. Sprendimas iš ten buvo toks, kad 1) valstybė turi teisę riboti buvusių jai nelojalių asmenų ėjimą į valstybės tarnybą, tačiau 2) kišimasis į privatų sektorių – pražanga. Ją pasiūlyta pataisyti, ir išties, šią įstatymo pataisą visai nesunku padaryti. Aptariamam rateliui palanki Seimo dauguma galėjo tuoj inicijuoti pataisą, ir visi būtų pritarę – vis dėlto, nurodė Europos žmogaus teisių teismas. Nesuprantama, kodėl eina metai ir metai, o tai vis nepadaryta, tik gąsdinama: kaip blogai, kad nepadaryta!

Gal ir suprantama – kodėl, jei tokiais manevrais rengiama dirva panaikinti visą kagėbistus varžantį įstatymą. Tąsyk Seimo vadovai ir Vyriausybė elgiasi tikslingai, pakišdami valstybę vardan aukščiausio tikslo.

Dirvai parengti, o gal netyčia, atsirado net Europos žmogaus teisių teismo pirmininkas. Turbūt apsirikęs iš Seimo tribūnos pasakė, neva, Europos žmogaus teisių teismo nuspręsta, kad visas kagėbistų tarnybas ribojantis Lietuvos įstatymas pažeidžiąs europinę Konvenciją. „Šios bylos buvo susijusios su asmenimis iš Lietuvos, kurie sovietiniais laikais dirbo KGB Lietuvos padaliniui. Po nepriklausomybės jiems buvo uždrausta dirbti valstybės tarnyboje ir kai kuriose privataus sektoriaus srityse. Teismas nusprendė, kad šie Valstybės įvesti apribojimai, susiję su asmens įdarbinimu, dėl lojalumo stokos Valstybei, negali būti pateisinami Konvencijos garantuojamų teisių požiūriu.“ Kaip žinome, iš tikrųjų yra kitaip, bet pasakė taip. Pasitaiko apsirikti, o gal apsiriko rengusieji kalbos tekstą. Tada jau spėtume, panašiai, kaip atsitinka Vilniuje, interesų prasiskverbimą gana aukštai.

Belieka laukti, kas pirmas Lietuvos Seime, prasirėmęs aukštuoju klaidinančiu teiginiu, pasiūlys kuo greičiau panaikinti visą čekistų teises valstybės tarnyboje varžantį įstatymą. Garbė turi spindėti be jokios dėmelės, jokios kliūtelės.

Žinoma, jeigu jų apskritai yra. Antai Migracijos departamente Lietuvai tarnaujantis KGB pulkininkas taip gynė valstybės interesą byloje prie J. Borisovą – dėl šio pavojingo asmens išsiuntimo į tėvynę – kad valstybė pralaimėjo. J. Borisovas paliktas Lietuvoje, ko gera, su visom smogikų mokymo stovyklom.

Publikuota "Lietuvos žinios", 2008 03 15