Politikų beribė

Elgsenos beribė – tai mėginimas lietuviškai išversti „bespredielą“, vešliai kerojantį didelėje kaimynų šalyje ir jau gožiantį Lietuvos žemę nelyginant kokie Sosnovskio barščiai.Visi stebėjome Dalios Budrevičienės psichologinį terorizavimą ir organizuotą socialinį persekiojimą – kad niekur nepriimtų į darbą. Vos nenuteisė. Galėjo numarinti. Stebėjome, Lietuvos valstybė.

Girdime, kad policija rajonuose terorizuoja liudininkus, kurie liudija kitaip, negu reikia policijai. Nekeiti parodymų – tuoj sukurpsim bylą tau!

Lengvai įsijungia perkama spauda. Ten savos beribės. Štai „Lietuvos rytas“ paskelbia pirmame puslapyje, o čia pat rodoma ir nekenčiamos politikės nuotrauka, kad generalinis prokuroras buvo atėjęs į Seimą prašydamas panaikinti jos ir dar vieno taikinio parlamentinę neliečiamybę. Daugybei paviršutiniškų skaitytojų taip ir liks, kad Rasa Juknevičienė – nusikaltėlė, nors tokių prokuroro veiksmų nė būti nebuvo. Bet prokuratūra į teismą nesikreips, juk jos vadovą tik truputį apmelavo. Nepalyginsi, kaip kadaise K. Pėdnyčią.

Tokie laikraščių partiečiai. O yra ir aukštesnių, viešesnių, nesivaržančių, nors jų draugeliai nevengia terorizuoti anonimiškai skambučiais arba naktimis. „Tavo vaikai liks našlaičiai“ (SMS). „Stancikienė išvydo giltinę“ (pavadinimas spaudoje). „Parko direktorė įmynė į mėšlą“ (tai yra, į grasintojų neteisėtus interesus). Išgertuvėse bičai siūlo sumas už jos ir vaikų galvas – kad žinia bent pasklistų, pasiektų šeimą. Po nakties prie namų gėlės su juodu kaspinu. Vyrui šaukia per kiemą: „Saugok savo moteriškę!“ Publikacija paskutinėje nepriklausomoje spaudoje apie tai, kaip garsus viešbučio Juodkrantėje direktorius, 2007-10-03 negavęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sutikimo naujai statybai, pačioje direkcijoje atėjęs grasina: „Jus visus čia iššaudysiu kalašnikovais, o pirmiausia – direktorę!“ (žr. „XXI amžius“, 2008-03-21).

Aplinkos ministras, visa plati interesantų aplinka. Užgrobti saugomas Kuršių nerijos žemes, pajūrį ir pamarį beribėms statyboms – tai milžiniški superpinigai, o čia kažkokia sąžininga pareigūnė priešinasi, gina visuomenės ir valstybės interesą, tiesiog įstatymą. Seimo narys, jaunystėje pagarsėjęs kaip trotilo kolekcionierius bei specialistas, dabar viešai išplūsta šią moterį stribe, nors ne ji švaistosi kalašnikovais. Beje, plūdas vyksta Smiltynėje šių metų kovo 11-ąją. „Minėjimas“, broliai tautiečiai, ir sykiu ženklas, kur atėjome. Didysis Smiltynės gaisras nepamokė, „tad niekas negali garantuoti, kad toks gaisras nepasikartos po savaitės“ (A. Bosas, 2006-05-13). Tokia tad gobšuolių kova „už laisvę“ nuo įstatymų, sveiko proto ir padorumo likučių.

Praktika įsiveržti, užgrobti pajūrį ir paežeres, o paskui „įteisinti“ atėjo iki ribos, už kurios – jau visiška įstatymų trypimo beribė. Prezidentas sako: „čia negali būti jokių taikos sutarčių“. Aplinkos ministras ir premjeras sako: „gali būti, svarstome taikos sutarčių variantas“. To ir laukia pastarųjų draugeliai, kad tęstų beribę. Tai kokia bus Lietuva? Jau šiandien kaip Rusija?

Publikuota: www.bernardinai.lt, 2008 03 25