Landsbergis: už principus, o ne naudą

/Versta iš latvių kalbos/

Kiekvieną mėnesį Europos Parlamente Strasbūre didesnėse ar mažesnėse auditorijose kalbama apie riziką, kurią Baltijos jūrai gali kelti Nord Stream įgyvendinimas. Prieš Velykas apie taip pat buvo kalbama Baltijos šalių deputatų grupėje. Apie Baltijos jūros ekologijai keliamą pavojų taip pat bylojo fotografijų paroda. Vis dėlto dujotakio statybos darbai tęsiami. Gera priežastis apie tai pakalbėti su Lietuvos europarlamentaru Vytautu Landsbergiu, sužinoti, kodėl jis taip aktyviai priešinasi šiam projektui.

V.Landsbergis - Pirmiausia, aš esu ne prieš kažką, bet už kažką. Šiuo atveju esu už tai, kad sprendimai jautriais, netgi sakyčiau labai jautriais klausimais, būtų priimami atsakingai ir viską labai pasvėrus. Tačiau jeigu tai vyksta neatsakingai, tai aš to neremiu ir manau, kad geriau to nedaryti, ypač tokiais atvejais, kai tai daroma tokiu būdu.

- Kaip būtent šis neatsakingumas pasireiškia?

- Neatsakinga yra tai, ką projekto vykdytojai dabar įvardija: „Mes dar nesame pagalvoję apie ekologiją“. Kitaip tariant, į tai tiesiog numota ranka. Pamenu, kaip pačioje pradžioje Rusijos valdžia ir pats prezidentas Vladimiras Putinas ar kažkuris jam artimas pareigūnas išsireiškė: „Dabar projekto priešininkai pradės kalbėti apie ekologiją ir mums trukdys įgyvendinti dujotakio tiesimą“. Tačiau svarbiausia ne tai, kad kažkas apie kažką kalbės ar ne, o yra tautos, norinčios gyventi prie Baltijos jūros. Faktas, kad ekologinė situacija jau dabar yra labai bloga. Baltijos jūra yra labai užteršta ir padėtis vis blogėja, milžiniški jūros plotai jau dabar negrįžtamai mirę – juose nesama nei augmenijos, nei žuvų. Todėl tarptautinei visuomenei reikėtų suvienyti pastangas siekiant išgelbėti Baltijos jūrą, tačiau kai kurios šalys į tai numoja ranka.

Dujotakio projektas visų pirma pablogins situaciją Suomių jūros įlankoje, kurioje pilna įvairių nuodingų gamybinių atliekų, gulinčių jūros dugne. Kai bus tiesiams dujotakis, jų niekas nesiruošia iš ten iškelti. Jos pateks į vandenis ir su srovėmis išplis visame Baltijos regione.

Tačiau tai dar ne viskas – didelėje dalyje Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo paskandintas milžiniškas kiekis sviedinių su cheminėmis medžiagomis. Jos 60 metų dūlėjo ir rūdijo ir dabar iš jų kartais į aplinką patenka nuodingų medžiagų. Taigi ir tokių dovanėlių esama Baltijos jūroje. Tačiau planuojant dujotakio statybą apie šiuos dalykus niekas negalvojo sakydami, kai labai reikės, pažiūrėsime, tačiau dėl kažkokių Baltijos tautų nėra ko jaudintis. Toks akivaizdus senas imperinis ir kolonijinis požiūris. O mes dėl to jaudinamės, nes kur mums reiks dėtis, jeigu nebegalėsime gyventi Gintarinės jūros pakrantėje?

- Galbūt taip atsitinka kai kalba dideli pinigai, o ekologija tyli?

- Tai laukinis, kolonijinis kapitalizmas. Tai atsainus požiūris į kažkada nukariautas tautas – žvelgimas į jas iš aukšto ir be jokio atsakomybės už tai, kad ir ten gyvena žmonės. Tačiau didelė ir galinga šalis privalėtų rūpintis mažomis kaimynėmis, o ne atvirkščiai – į jas spjauti nuo kalno.

- Europos Sąjungos energetikos komisaras Andris Piebalgs kol kas Baltijos šalių pozicijos šiuo klausimu aktyviai neparėmė.

- Jo rankos gerokai surištos, nes Europos Komisija Nord Stream projektą parėmė, o jis yra komisaras. Jis negali prieštarauti savo paties valdžiai, nes priešingu atveju jis privalėtų atsistatydinti iš pareigų ir pasakyti, kad šio projekto rėmimas buvo klaida. To ponas Piebalgs nedaro, tačiau jis į šį projektą žvelgia akivaizdžiai atsargiai. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad pradinio tyrimo ir dujotakio statybos metu privaloma laikytis visų saugumo priemonių. Netiesiogiai tai reiškia, kad jeigu nebus laikomasi šių sąlygų, tai jokios statybos negali būti vykdomos.

Tačiau Rusija kol kas į tai nereaguoja – ji privalo per nustatytą laiką prastumti projektą, reikia pradėti gauti pinigus ir įgyti dar vieną Baltijos regiono valstybių spaudimo priemonę. Ne veltui ir Švedija dėl Nord Stream projekto reiškia vis didesnes abejones. Lenkija jam prieštaravo nuo pat pradžios. Šios šalies krašto apsaugos ministras savo laiku sutartį dėl dujotakio palygino su Molotovo – Ribentropo paktu. Vokietijos pareigūnai tąkart įsiutę net pašoko ir įsižeidė. Dėl ko? Teisingas palyginimas ir tiek – sutartis buvo pasirašyta slapta, nė vieno apie tai nepaklausus.

- Ar dujotakio projekto įgyvendintojai jums ir kitiems prieštaraujantiems daro kokį nors spaudimą?

- Tiesiogiai ne. Jie veikia platesniu mastu – Baltijos politika ir parlamentarai pateikiami kaip per daug įtarūs ir nedraugiški Rusijos atžvilgiu. Toks PR žaidimas žaidžiamas, kad sumažintų mūsų išsakytos pozicijos svarbumą. Kaip pasakytų senovės romėnai, tai argumentai ad hominem, nukreipti prieš žmogų, o ne iš esmės, bet stiliumi jis ten kažką sako. Jeigu apie žmogų taip galima pasakyti, tai jo atžvilgiu net rimti argumentai nebereikalingi.

Taikomi ir kiti metodai. Europos Parlamente yra vadinamoji intergrupė, vienijanti įvairių partijų ir šalių deputatus, kuriems rūpi šis regionas ir jo ateitis. Į jos posėdį vieną kartą buvo atvykusi Nord Stream delegacija, kuri ilgai ir kantriai rodė įvairias schemas ir diagramas ir stengėsi mus įtikinti, jog viskas rūpestingai išnagrinėta ir apgalvota, projektas būsiąs visiškai saugus, viskas bus atlikta švariai ir tvarkingai ir niekas nuo to nenukentės. Tačiau ir šiose gražiose schemose buvo daugybė trūkumų ir į daugelį klausimų jie taip ir nesugebėjo atsakyti Tai rodo, kad visas PR projektas įgyvendintojų nėra taip gerai parengtas. Žinančių politikų, norinčių įsigilinti į reikalo esmę, jiems nei už ką nepavyko įtikinti. Netgi priešingai – sustiprėjo įtarimai, kad žmonės apgaudinėjami.

- Ar Baltijos šalys, jūsų nuomone, šiuo metu turi bendrą energetikos politiką?

- Panašiai kaip visa Europa – tik iš dalies. Deja, ir Europa šiuo klausimu nėra vieninga, ir Rusija toliau sėkmingai ignoruoja Europos Sąjungą. Ji pasirinktinai bendradarbiauja su atskiromis šalimis, naudojasi jų asmeninės naudos siekimu, tokiu būdu skaldydama Europos vienybę, net neleisdama jai subręsti.

Kažkas panašaus pastebima ir Baltijoje. Mes galėtume būti vieningesni. Dabar egzaminą privalo išlaikyti Latvija, tačiau ji pati to prisiprašė. Latvija ėmė ieškoti kaip vienai pačiai iš Rusijos ir naujojo dujotakio gauti asmeninės naudos. Jūsų politikai jau kuris laikas kalba apie Dobelės dujų saugyklą beveik kaip jau apie įvykusį faktą, nors ją galbūt įkurs tik po dešimties ar penkiolikos metų. Ir tai tarp Nord Stream kritikų varo pleištą, nes viena šalis jam taip neprieštarauja, sakoma, kad gal kam nors ir bus iš projekto kokio nors blogumo, tačiau tai nėra svarbiausia, nes mums galbūt bus gerai.

Regis, Rusija dėl pasiūlymo statyti dujotakio atšaką nieko konkretaus neatsakė. Tačiau nesakoma, kad jo negalima panaudoti kaip argumento – ne visos valstybės prieštarauja Nord Stream projektui, štai viena netgi rodo susidomėjimą ir nori įsitraukti į jo įgyvendinimą.

- Ar Latvija per pastaruosius porą metų nebando per daug įsiteikti Rusijai?

- Aš į jūsų vidaus politinį gyvenimą nesu taip įsigilinęs, tačiau esu girdėjęs, kad išties Rusijos kapitalo pagalba nupirkta daug nuosavybės, susijusios su Latvijos bankais. Nežinau, kiek tai atitinka tiesą.

Tačiau turint kapitalo galima politikai daryti įtaką. Be to, prezidento Putino ketinimai yra pasiekti Latvijos nuolaidų tokiais esminiais klausimais kaip antros valstybinės kalbos įvedimas ir rinkimų teisės suteikimas visiems gyventojams, nepriklausomai nuo bet kokių aplinkybių, netgi šalyje išgyvento laiko. Latvija tikėjosi, kad laiku bėgant ir leidžiant kitataučiams įgyti pilietybę, jie galėtų įsilieti į latvišką aplinką. Tačiau, atrodo, kad Rusija nenori to leisti, priešingai, stengiasi skaldyti Latvijos visuomenę. Tai nėra draugiška politika, ir kas žino, kokų tai gali turėti pasekmių.

Galimas dalykas, kad nacionalbolševikai šioje situacijoje tik žiedeliai, o tai, ką mes matėme Estijoje praėjusiais metais, galbūt jau buvo vaisiai. Kas galėtų paneigti, kad ten vykę išpuoliai prieš valstybinių įstaigų interneto puslapius buvo Rusijos naujų agresijų išbandymas. Ne veltui NATo po šių išpuolių labai susirūpino, nes tokie išpuoliai gali būti vykdomi prieš bet kurią šalį. Jeigu Rusija toliau veiks šia kryptimi, mūsų nelaukia jokia rožinė ateitis.

- Ar pasikeitus prezidentui bus kokių nors pokyčių Rusijos užsienio politikoje?

- Manau, kad didžiąja dalimi ne, tačiau gali būti suvaidintas dar vienas spektaklis dėl demokratizacijos ir santykių pagerinimo su kitomis šalimis, bet naujajam prezidentui už nugaros stovės prievaizdas, prižiūrintis, kad niekas iš esmės nesikeistų. Ar Vakarų šalys leisis dar kartą apgaunamos – galbūt...

- Ar Latvijai, Lietuvai ir Estijai santykiuose su Rusija ir kitomis šalimis būtina bendra politika? Galbūt Europos Sąjungoje mes turime vadovautis jo užsienio politikos principais?

- Mes privalome laikytis tiek vieno, tiek kito principo. Ir Europos Sąjungoje mes galėtume, švelniai tariant, būti vieningesni negu esame dabar. Europos Parlamente mes iš dalies bendradarbiaujame, nes tarp Baltijos šalių yra didesnė draugiškumo ir vienybės samprata nei su tolimesnėmis Europos valstybėmis. Tačiau galima jausti ir kiekvieno savanaudiškus interesus. Kas žino, kokie jie yra išties, tačiau kartais atrodo, kad skirtumų esama daugiau negu bendrumų.

Suprantama, petys petin visos trys šalys negali eiti – kiekviena turi savų vidaus ir išorės problemų, rinkimai irgi nevyksta kartu. Tačiau vienybę išsaugoti lengviau, jeigu turimas vienodas supratimas dėl pačių svarbiausių klausimų ir kasdieniniai sunkumai jų negali užgožti. Kaip išsaugoti nepriklausomybę, jeigu mūsų maži namai yra vulkano papėdėje, spjaudančio nuodingas dezinformacijos dujas ir keliančio gąsdinančius žemės drebėjimus, kurios tarsi kviestų mūs atsikvošėti, kol dar nevėlu. Prisiminkime Estijos įvykius – jeigu tąkart būtų susitikę visų trijų šalių vyriausybės ar prezidentai, tai suprasčiau. Suprantama, tada Latvija ir Lietuva Estijai suteikė paramą, tačiau reikėjo ir pasauliui pasakyti, kad užpulti buvome visi. Tai buvo pirmas kartas, kai ir Europos Sąjunga atsipeikėjo, kad užpultas visas blokas. Apie tai nebuvo patogu kalbėti, todėl buvo nutylėta, tačiau Vakarai bent jau apie tai susimastė. Tačiau mums nėra ko gėdytis, mes galime pasakyti, kad tai buvo išpuolis prieš visas Baltijos šalis. Šiandien prieš Estiją, rytoj – Latviją. Jus jau privertė atsisakyti dalies savo teritorijos ir niekas jums į pagalbą neatskubėjo.

- Ar yra kokių nors galimybių, kad šioje situacijoje reikalai pakryptų į gerąją pusę?

- Tai priklauso nuo valios, proto ir toliaregiškumo. Norėčiau matyti labai glaudų Baltijos šalių bendradarbiavimą, nepaisant visų prieštaravimų ir skirtumų. Ir iš principo, o ne tada, kai tai kam nors naudinga.

Prierašas po fotografija: /Egzaminas Latvijai. Vytautas Landsbergis: Dabar egzaminą privalo išlaikyti Latvija, tačiau ji pati to prisiprašė. Latvija ėmė ieškoti kaip vienai pačiai iš Rusijos ir naujojo dujotakio gauti asmeninės naudos/

Kalbino Ainars Rutkevičs, Radio SWH, specialiai Latvijos laikraščiui "Neatkariga avize", publikuota 2008 03 26