Rusija tikisi NATO kapituliacijos Bukarešte ir padarys viską, kad V. Putinas baigtų savo tiesioginį valdymą kaip Vakarų nugalėtojas.
NATO šalių vienybė susilpninta nesutarimais dėl įvairių klausimų, tad ir dėl plėtros. Gruzijos ir Ukrainos euroatlantinių perspektyvų šalininkai jau dabar nepajėgė pasipriešinti, kad organizacijos sprendimuose nedalyvautų aršus pašalinis oponentas. Nė vienas nesiryžo vetuoti pakvietimo V. Putinui. Užtat Gruzijos ir Ukrainos saugumo perspektyvų priešininkai (arba iškeitėjai į ką nors) pasitelkia tą bauginantį asmenį žinodami, ką daro. Nereikia ypatingos politinės vaizduotės iš anksto suvokti, kad artėjant Bukarešte esminei diskusijai ir sprendimui, NATO Generalinis sekretorius nepasakys: gerbiamas pone Putinai, dabar posėdy kalbės ir spręs tik organizacijos nariai, todėl būkite malonus palaukti bare arba bilijardinėje. O ar jūs išvyksite visai laimingas, ar ne visai, mums nėra svarbiausia.
Tokia NATO padarytų sprendimą tikriausiai palankų Gruzijos ir Ukrainos saugumui ir jų europinei ateičiai, tačiau tokios konsoliduotos ir nepriklausomos NATO jau nėra. Tik savivoka, į ką evoliucionuojama ir kas prarandama, dar gali paskatinti veido gelbėjimo operacijas – kokį nors tarpinį laikotarpį „short to MAP“. Svečiui leidžiant.
Iškėlus baigiamąjį šūkį „visi laimėjo“, kiekvienam dalyviui bus leista aiškinti olimpinį rezultatą savaip.
Publikuota: www.geopolitika.lt, 2008 03 31