Europos Komisija pradėjo svarstyti komunistinių režimų nusikaltimus

Šių metų balandžio 8 dieną Europos Komisijos Karolio Didžiojo rūmuose Briuselyje įvyko svarbus renginys - pirmieji oficialūs europiniai klausymai apie komunistinių režimų nusikaltimus žmonijai. Politikai, teisininkai, istorikai teikė įvairiakryptę informaciją, vertinimus bei svarstymus. Tarp išplatintos literatūros buvo ir keliasdešimt Lietuvoje 2000 m. išleistų stambių knygų: "Anti-Communist Congress and Proceedings of the International Public Tribunal in Vilnius. Evaluation of the Crimes of Communism". Vadovams įteikiau naujus albumus "Lietuviai Arktyje" su garsiuoju Dalios Grinkevičiūtės tekstu dviem kalbom. Neoficialiose išvadose, kurias pasirašė 36 asmenys - dauguma dalyvių, Komisijai siūloma: suformuoti bendrą požiūrį į totalitarinius režimus, jų tarpe matant ir totalitarinį komunistinį režimą, pasiekti, kad Europos Sąjungoje būtų žinoma apie totalitarinio komunizmo nusikaltimus; tam įsteigti ES nuolatinį vyriausybinį forumą (kurio pradžią sudarys nacionaliniai pranešimai apie totalitarinių režimų nusikaltimus), atitinkamą Europos fondą ir galimą Briuselyje muziejų bei memorialą, paskelbti totalitarinių režimų aukų atminimo Europos dieną; užtikrinti lygų, nediskriminuojantį visų totalitarinių režimų aukų traktavimą.

Klausymuose kalbėjo aukšti Europos pareigūnai: Komisijos viceprezidentas Jacques Barrot, pirmininkaujančios Sąjungai šalies Slovėnijos teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Robert Marolt, Europos Komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato direktorius Francisco Fonseca Morillo (viskuo rūpinęsis komisaro F.Frattini pavedimu) ir kiti. Pabaigoje pasisakė debatuose nedalyvavęs šio direktorato generalinis direktorius Jonathan Faull.

Viceprezidentas J.Barrot apibūdino totalitarizmą kaip žmogaus individualybės neigimą naikinantį kiekvieno orumą, brėžė jungtį tarp nusikaltimų žmoniškumui pripažinimo (senosios narės turi viską suvokti apie naujųjų narių praeitį) ir susitaikymo. F.Fonseca Morillo pažymėjo tris aspektus totalitarizmo nusikaltimų pripažinimo (tokia reikmė tėra likusi sovietų nusikaltimams): atsakomybių nustatymas, gyvosios atminties išlaikymas ir tarptautinis teisinis matmuo - valstybių sąmokslai. J.Faull kreipė į reliatyvizmą, bet ir žadėjo tolesnius darbus.

Dalyvavo skaitydami pranešimus Belgijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vokietijos atstovai. Ligi gegužės 15-osios surinkus tekstus, bus išleista knyga. Klausymai - pirmieji tokio masto ir lygmens - buvo išties europiniai; būtinas jų tęsinys, nes iki pranešimo Tarybai, kuri įpareigojo Komisiją dirbti ta kryptimi - dar toli, tik pati pradžia.

Nelyginant įvykio tąsa, jau kitą dieną Europos Parlamente buvo surengta itin stipraus, koncentruoto faktine medžiaga, latvių dokumentinio filmo "The Soviet Story" premjera. Šį pasaulinės reikšmės darbą reikia rodyti visur ir nedelsiant. Lietuvoje pirmiausia, manau – Istorijos institute. A.Vajdos filmą "Katynė" turbūt jau daug kas matė. Ateina, nors ir stabdomas, istorinio teisingumo metas.