Derybos be prasmės

Derybos be prasmės

Derybos, kurių tikslas nėra susitarti, neturi būti nė laikomos, nė vadinamos derybomis. Jeigu smurtininkas ir apgavikas primetė dvišaliam vyksmui šį žodį, „derybos“ turėtų būti bent rašomos kabutėse. Geriausias pavyzdys istorijai – tai ilgai trunką plepalai dėl Ukrainos kapituliacijos. Jų tikslas – nustatyti kapituliacijos sąlygas vienai karą pralaimėjusiai pusei ir jas įtvirtinti kaip nugalėtiesiems primestą „susitarimą“. Bet prievarta nėra susitarimas.

Todėl neteisinga vadinti kapituliacijos akto redagavimą „derybomis“. Nuo to prasideda didysis feikas ir milijonas V. Putino žmogžudysčių.

Ne „karo“ aukos turi būti skaičiuojamos, o kiek dar šiandien užmušė Vladimiras Putinas.

Kitas klausimas, ar tikrai Ukraina (ir jos keistieji sąjungininkai „Vakarai“) yra pralaimėjusi pusė, kaip sapnuoja imperatorius.

Mano matymu, didysis lūzeris yra Rusija.

Ji sėdi savo kruvino mėšlo krūvoj ir jau ketvirti metai desperatiškai neranda išeities.

Tik per milijoninę lavonų krūvą.

O kada karas baigsis? Klausinėja didysis žiaurių vaikų darželis.

Baigsis, kai neliks Rusijos, nes Rusija yra karas. Ji kariaus amžinai.

Jei norite, kad baigtųsi Rusijos karas, baikite dabartinę Rusiją. Nebemaitinkite žmogėdrų, pirmiausiai.

O visuotinis partizaninis tėvynės karas visos Ukrainos teritorijoje turbūt nėra imperatoriaus svajonė, bet jo košmaras. Tam nereikia jokios „derybų“ sutarties, kurios tiesiog nebus.

Vienintelis prasmingas šios kraujo pirties tikslas – Rusijos dekolonizacija.

LRT.lt, 2025-12-09