Čiurlionis: lietuviai tur grįžti!
Jeigu per naująjį Sąjūdį išgirdome M. K. Čiurlionio „Jūrą“ visoje Lietuvoje, tai išgirskime ir jo šaukimą – kvietimą mums dainoje „Nemune upeli“. Apsisprendęs „visus savo darbus skirti Lietuvai“, Mikalojus Konstantinas iškart ėmėsi dainų ir choro.
Mokytojo Vinco Palukaičio paskatintas, jis jau 1905–1906 m. parengė pirmą dainyną „Vieversėlį“ vos atgautoms (po carinių draudimų) lietuviškoms mokykloms. Toje mažoje knygelėje, greta liaudies dainų, randame tris visuotinės reikšmės himnus.
Tai „Lietuva tėvyne mūsų“, „Pulkim ant kelių“ ir naujai per chorus teikiama daina, kvietimas lietuviams „Nemune upeli“. Eiles neabejotinai sukūrė V. Palukaitis, o idėja – bendra jųdviejų su Čiurlioniu.
Nemune upeli, Lietuvos broleli,
Tavo vandens plačiai plaukia
Tegu lietuvius jie šaukia
Į Tėvynę grįžti!
Daug lietuvių tada neturėjo darbų ir perspektyvų savo tėvynėje, blaškėsi, kūrėsi aplinkinėse šalyse ir miestuose. Dabar, Čiurlionio laikais, atgimstanti Lietuva kaip tik stokojo darbininkų ir kvietė savo vaikus į darbą. Ir Čiurlionis jautėsi vienu iš jų. Pašauktas grįžti.
Taip atsitinka, kad tautų likimas klostosi bangomis, net mūsų laikais.
Darbo ir naujų tėvynių ieškojimus keičia namų ilgesys, šaukia nepamiršti savosios žemės paukščių balsai.
O kad taip dabar vėl plūsteltų grįžimo banga į nepriklausomą Lietuvą!
Galėtų to imtis net laikino grįžimo organizacijos, pavyzdžiui, rinkimų sezonui.
Reikia tėvynei ir darbo rankų, reikia ir politinių balsų! Lietuva gali pakilti, jei tik atgims gyvenimo tėvynėje geismas.
LRT.lt, 2025-11-20