Kiekvienam vyrui – finką
Susirūpinę svarstome visišką Lietuvos nepasirengimą gintis nuo agresorių – įsibrovėlių. Jie telkiasi rytuose, virusuoja ir tarp mūsų jau infekuotų. Šeštoji kolona.
Kadaise socdemų sugriautos visuotinės karinės prievolės taip ir nepavyko atkurti. Nei pagal įsitikinimą, liberalams aimanuojant, kad nepopuliaru. Nei struktūromis.
Naivų užsiliūliavimą – „tai“ niekada neįvyks, be to, mes priklausom NATO savigynai – šitą užsiliūliavimą nūnai jau keičia realizmas: tai tikrai įvyks. Būsim užpulti Rusijos azijatų, prievartautojų, 1940-aisiais vadintų mongolais. Tik dar nežinom, kada. Per vieną ar kitą „Zapadą“, kakoj skirtum. Sužinosim, kai užpuls, masiškai peržengdami Lietuvos sieną, bet tada rengtis bus vėloka.
O šiandien Lietuvos vyrai klausia: kur mano ginklas? Ir pasirengimas jį vartoti? Šaunyką arba droną. Kur iš anksto žinoma visuotinė instrukcija – iš karto einu ten ir ten, turiu adresą, darau tą ir tą? Stoju veiksmingon gynybon kaip suomis.
Sakoma, praneš vadas. Tau tik laukti. O jeigu mano vadas nesamoje komendantūroje dar miega, jei pabėgęs arba nušautas? Laukit, vyrai patriotai, dar nebent to, kol Putino maskoliai iššaudys kaip zuikius. Tai tuos bent kiek mokytus. O antroj bangoj turėsime neva popierinę gausą skubotų šauktinių, kurie nė plastikinio šaunyko dar nelaikę rankose.
Mokysis jau kariaudami, metodiškai šaudomi, bet ne vakar ir užvakar pasimokę.
Tegu Valstybės gynimo taryba apsvarsto: ar užpulti stojam į frontą, ar iš karto į bunkerius?
Partizanai miškuose, šiek tiek mokam, o partizanai mieste? Kur programa, kad kiekvienas namas ir butas turėtų mažą Algirdo Petrusevičiaus automatą gatvių kautynėms?
Net Giraitės šaudmenų gamyklos per plauką vos nelikvidavom – neapsimoka, gausim iš kitur…
Broliai ukrainai baisia kaina suprato, kad viską reikia gamintis patiems. O mes nė sandėlių neturim, atidavėm agrodaržovių verslui.
Traktorių paradas sostinėje, kaip gražu. Išskabys tą kaimo gerovę kaip grybus.
Svarstykim, kaip sukurti veiksnias mobilizacines struktūras ir apmokyti Lietuvos vyrus. Juk to reikia skubiai, generolų laikas jau praloštas. Kariuomenė rengiama paradams, ne karui.
Imkimės paprasčiausių dalykų. Kiekvienam vyrui, o pirmiausia, kiekvienam kariui, esamam ir būsimam – po finką! Pigiau, negu auksiniai Juozo šaukštai. Suomišką peilį, kuris dar kala į ruselių sąmonę, atgrasydamas net putinoidus prisiminimais, kaip jie buvo smaigstomi Stalino laikų Karelijos miškuose.
Dabar juos smaigstys nelemtieji Lietuvos partizanai – ir miškuose, ir miestelių bunkeriuose.
Būkim tikri, šis gandas Rusijoje nueis: kiekvienas lietuvis jau turi finką!
LRT.lt, 2025.09.03