Kas sakė, kad Rusija nenugalima?

Landsbergis apie JAV mąstytojų galvose įstrigusį mitą:

„Kas sakė, kad Rusija nenugalima?“

LRT.lt laida “Dienos tema”, 2025-05-23

         Vedėjas Deividas Jursevičius: Vakar buvo oficialiai inauguruota Vokietijos brigada, pavadinta „Lietuva“, ir Vilniuje viešėjęs Vokietijos kancleris pasakė: „Vokietijos saugumas yra ir Lietuvos saugumas“. Kaip Berlyno įsipareigojimai keičia mūsų situaciją?

         Vytautas Landsbergis: Įsipareigijomai, kurie kyla iš pačios NATO sistemos ir koncepcijos, nėra nauji. Bet dabar jie gavo konkretų, tikrovišką pavidalą, kai atsirado mintis ir tam tikras rekomendavimas ar nutarimas stiprinti rytinį NATO sparną, kitaip sakant, Europą. Europos saugumas pasidarė aktualus dalykas, nes Europos kaimynė Rusija pasidarė anksčiau neįsivaizduojamai agresyvi su plačiu užmoju ir ne prieš kurią nors vieną kaimynę, o tiesiog prieš visą Europą. Ponas Putinas yra tai aiškiai paskelbęs: jūs turite atitraukti visas savo kariuomenes ir palikti Europą mums, antraip visiems bus blogai, mes vis tiek viską darysime jėga. Nebėra jokių kalbų apie buvusias sutartis. Na, jie kartais pamini ką nors iš praeities, bet visiškai aišku, kad pagal dabartinio Kremliaus šeimininko ir jo aplinkos galvoseną vienintelė sutartis yra jėga. Ir tam tikras dvasinis atsparumas. Jeigu tu vaizduoji turįs didelę jėgą ir susiduri su konkurento baime, tai konkurentas jau pralaimėjęs, nes tu disponuoji jo baime. Tą matome jau gana ilgą laiką: kaip Rusijos valdytojas užpuolė Europą, o Europa ligi šiol to nepripažįsta ar bijo pripažinti, kad ji užpulta. Kartais vienas kitas lyderis truputį apie tai pasako, tačiau Europa nesielgia kaip vienovė. Europa žiūri, kad gal tai Ukrainos problema, gal Rusija aną kaip nors sudoros, o mes dar pagyvensim už krūmo. Europos lyderiai, kurie taip galvoja, yra ir trumparegiai, ir kasasi tuo duobę, o Kremliaus diktatoriai tik džiaugiasi. Bet gal dar galima tikėtis, kad vis dėlto prasideda Europos pabudimas. Ir čia vilčių teikiantis ženklas yra Vokietijos pabudimas. Gana ilgai atrodė, kad Vokietija - visiškai palaužta, išmušta iš orumo arba lyderystės noro ginti kitus, tad su Vokietija jau kaip ir baigta. Ponios Merkel arba pono Šrioderio Vokietiją buvo jau galima nurašyti – Vokietijos nebėra; tada ir Europa darosi silpna ir pažeidžiama.

         Ved.: Šią savaitę įvyko dar vienas Donaldo Trumpo ir Putino pokalbis. Kai su jumis kalbėjomės vasarį, tąkart jūs sakėte, kad dar turime palaukti, kol pamatysime tikrąjį Amerikos veidą. Ar jūsų manymu, dabar jau matome?

         VL: Matome labai įtartiną, silpną ar abejojantį Amerikos veidą. Galima sakyti, kad Amerika iš tikrųjų atsisakė demokratinio pasaulio lyderystės, ką visada kalbėdavom ir kur galbūt išsiplėtojo giluminė klaida. Dar prieš metus visi Vakarų lyderiai kaip vienas kartojo vieną motyvą ir grojo vieną dūdelę: be Amerikos mes nieko negalim, mes be Amerikos esam bejėgiai. Tai ką, jūs jau kapituliuojate? O gal Amerika jau susitarė su Putinu arba į tai krypsta dalykai, tai mums belieka iš anksto nusipirkti vestuvinį pyragą ir eiti pasiduoti?

         Ved.: Kaip, jūsų vertinimu, mes atsidūrėme tokiame taške, kad darbotvarkę sudarinėja Putinas?

         VL: Todėl, kad jam leidžiama taip daryti. Jis pagąsdina, kad užmes bombą, o Vakarai prašo, kad jis nebūtų toks gąsdintojas. Ir niekad nepasakė jam, kad mes užmesim tau tokią bombą, kad tavo Rusijos apskritai neliks. Ir apskritai nežinia, kas per daiktas ta Rusija: iš kur ji atsiradusi, kur jos pradžia ir pabaiga. Rusijos valdovas gali sakyti, kad Rusija neturi pabaigos, Rusija amžina ir nenugalima. Įkiša tai net į amerikiečių mąstytojų galvas: Rusija nenugalima! Žmonės, kas tą pasakė? - Pirmiausia Rusija nugali pati save, eina pati į susinaikinimą, o jūs bijote. Žinoma, niekas tiesiogine prasme neateis užkariauti Rusijos ar įvesti joje kitos santvarkos. Ji sugrius pati. Jos rytinę dalį jau užima Kinija ir kai norės, paims iki galo. Rusijos laikas faktiškai jau baigiasi, tik desperatiškai žaidžiama gąsdinimo korta.

         Ved.: Jeigu Rusija baigiasi, tai, jūsų manymu, Rusija nesiruošia kariauti su NATO?

         VL: Galbūt ji nesiruošia rimtai kariauti ta prasme, kad kai jos propaganda visąlaik teigia, kad NATO – jos priešas, kuris nori ją pulti, pati Rusija puikiausiai žino, kad NATO jos nepuls. NATO yra gynybinė organizacija nuo agresijos, nuo tų, kurie nori primesti savo pasaulinę tvarką. Vakarai dar neketina pasiduoti, tam ir yra gynybinė NATO organizacija. Rytų propagandistai skelbia, kad NATO yra agresorius, todėl turi būti sunaikintas, nes kitaip, kol yra NATO, jiems tai pavojinga. Jų tikslas ir yra sugriauti NATO ir palikti Vakarų demokratijas neapginamas arba nesiginančias. Toks yra klausimas, tas pats ir Lietuvai. Tai, kas įvyko vakar, yra vilčių teikiantis ženklas, kad Lietuva pasiryžusi gintis. Ir Europa su dabartine Vokietija rodo valią gintis, o ne kapituliuoti prašant malonės leisti dar kurį laiką pagyventi. Amerikai traukiantis nuo transatlantinės arba pasaulinės lyderystės panašu, kad lyderystė pradeda patikti Vokietijai. Tai ir mums vilties ženklas. Aišku, Vakarai tikram apsiginklavimui yra praradę labai daug laiko. Galbūt jo bijo ir Kremliaus agresoriai. Jie nebijo  puolimo, tik skaičiuoja savo laiką, kada jiems pulti ir pribaigti tuos supuvusius Vakarus. Tą jie atvirai kalba.

         Ved.: Su Vokietijos brigada mes didiname apsaugą nuo išorės priešų, bet, jūsų nuomone, kiek esame apsisaugoje nuo priešų viduje? LRT tyrimų skyriaus šią savaitę paskelbtas tyrimas parodė, kad Rusijos paramos fondas finansavo Lietuvos teisininkus ir prorusiškus asmenis, kurie skleidžia Kremliaus propagandą. Tai dar ne pabaiga, ir kolegos sako, kad bus dar daugiau pavardžių. Ką jums sako tas tyrimas?

         VL: Jis man sako apie mūsų apsileidimą ir gynybinį bejėgiškumą. Šitame fronte mes nesiginame. Kartais pakalbame, kad reikia kontra priemonių, reikia kontra propagandos. Bet pirmiausia nereikia įsileisti to baisaus priešo, kuris yra priešo propaganda. O mes ją tiražuojame. Komentuojam, aiškinam, kad gal dar ne taip blogai... O ją reikia apskritai atmesti, nes tai ginklas, ir mes be reikalo tą ginklą aktyvuojame. Tikriausiai geriausia būtų pasekti didžiojo rusų poeto Puškino patarimu: „i neosparivaj glupca“ – nesiginčyk su kvailiu. Puškinas yra pasakęs visokių ir gana abejotinų dalykų, bet čia jis pasakė teisingai. O mes ginčijamės su kvailiu, ir kvailys yra laimingas, kad jį pripažįsta kaip vertą ginčytis. Gal jį nuginčys, bet jis pasiekia, kad yra vertas ginčytis. Tada jis jaučiasi lygiavertis, jam kaip sviestu per zūbus patepta. O dar su juo kalbasi bijodami... Štai čia yra psichologinė klaida, Kremliaus psichologijos patarėjų įdirbis ir pasiekimas, kad Vakarai, kaip sakote, lošia Putino kortą.