V. Putino demagogijos pergalė
Kremlius kalė kalė melagingą mantrą apie tariamą NATO „plėtrą“ pačios organizacijos valia, kol visi ėmė tai kartoti ir svarstyti. Niekas nesugrąžino plepių į tikrovę: ir JTO, ir ES, ir NATO didėja arba mažėja nuo „ne narių“ noro tapti narėmis. Tada tas noras pareiškiamas ir organizacija svarsto: priimti naują narę ar ne. Analogiškai svarstomas narės noras išstoti iš organizacijos – Jungtinės Karalystės atvejis.
Maskva siekia, kad nei JTO, nei ES, nei NATO tiesiog neturėtų teisės savarankiškai spręsti apei galimų ir pageidaujančių narių kanditatūras. Kai priėmimui reikia vienbalsio esamų narių prita-rimo, bet kuri jų gali vetuoti, blokuoti naują narystę, o tuo pačiu – vadinamą geografinę „plėtrą“. Taip susiklostė JTO sistemoje, kur veikia Rusijos narystė ir interesas. Tačiau Europos Sąjungoje pašalinės valstybės, ne narės, neturi tokios kišimosi ir blokavimo teisės. Gali įtakoti, gali papirkinėti, gąsdinti, bet tai jau kas kita. ES lieka suvereni spręsti apie naujų narių priėmimą, nebent jos paskiri nariai būtų tapę pavaldūs ne narių diktatui. Pavyzdžiui, Vengrija.
Rusija atvirai siekia „hungarizuoti“ arba įvesti savo diktatą ir NATO dalykuose, įskaitant naujų narių priėmimą. Sutikdama su tokia prievole Šiaurės Atlanto organizacija atsisakytų sprendimų laisvės, tiesiog satelizuotųsi kaip Rusijos pavaldinė. Kodėl tokie reikalavimai apskritai svarstomi, sunku suprasti.
Kaip ir eilę kitų dalykų iškrypstančiame dabarties baimių pasaulyje. Jo pokrypių nūnai matome, kai viena tarptautinės organizacijos narė su nežabota arogancija skelbia sprendimus visų vardu. Galėtų bent pasitarti, apklausti.
Facebook, 2025-06-02