Dvidešimt metų

Prieš dvidešimt metų prasidėjo naujausioji Lietuvos istorija. Įvykiais rašomos knygos skyrius vadinosi ... atspėkite kaip.

Daug žmonių pasijuto piliečiais ir vis garsiau sakė: mes nesutinkam! Mes nenorim, kad ir toliau taip būtų. Mes norim, kad būtų kitaip!

Jie jungėsi į didelį Sąjūdį.

Laisvė mąstyti ir spręsti, laisvė reikalauti buvo išreikalauta. Laisvė keisti ir keistis atnešė ir šalies nepriklausomybę. Ilgai užtrukusį dirbtinį, netikrą, neteisingą Lietuvos gyvenimą reikėjo pakeisti į tikrą ir teisingą. Įvyko. Ir tada paaiškėjo, kad toli gražu ne visi to paties nori. Atgimė senieji papročiai. Vienų – apgauti ir pasinaudoti. Kitų – tiesiog tūnoti ir laukti, kol kas nors ateis ir gerai padarys. Dirbti, kurtis, mokytis – šių pasiryžėlių ir darbininkų dėka Lietuva ėjo pirmyn.

Po dvidešimties metų matom, kad buvo visko ir yra visko. Tai užsieniečiai atvykę stebisi: kokios permainos! Kaip viskas keičiasi! Koks gražus jūsų kraštas!

Mes gal nesugebam taip stebėti ir džiaugtis gražiais dalykais, nes pirmiausia netrūksta negražių. Bet pasikeitė aplink nepaprastai daug kas. Tik žmonės turbūt per mažai pasikeitė. Laisvės dividendai skaičiuojami veikiau litais, kam sekasi pasidaryti litų, o mažiau – žmonių santykių laime, gyvenimo prasmės pojūčiu. Tai ateis besikeičiant visuomenei, nes ji turi galių priešintis persigimimui ir ginti laisvę.

Tą pačią laisvę, kurią atnešė Sąjūdis.

Skirta Lietuvos Sąjūdžio leidiniui, 2008 05