Kalba Nepriklausomybės aišktėje

Kalba Nepriklausomybės aikštėje

2025-03-11

            Kaip malonu, kaip malonu būti tarp jūsų po tokiu gražiu Lietuvos dangumi.        

            Pone Prezidente, visi malonūs dalyviai, brangieji,

            šiandien širdis džiaugiasi tuo, kad trisdešimt penkerius metus gyvename nepriklausomoje valstybėje, atlaikydami įvairiausius smūgius. Tačiau taip pat matome tikrovę aplink save, kartais ir pačiuose savyje. Tačiau tegu atleidžia vadovai ir organizatoriai, aš kalbėsiu ir apie šiandieną, ir apie galimą rytdieną.

            Pastaruoju laikotarpiu gavom pliūpsnį naujos šviesos pamatinių vertybių klausimu.

            Tą mūsų civilizacijoms atnešė lyg netikėtas Rusijos-Amerikos suartėjimas varžant ir naikinant mažesnių tautų laisvę.

            Pasiaukoti už laisvę nevengiant pačios mirties buvo laikoma neginčytina dorybe, o laisvės žudikai – nedorėliais.

            Dabar jų auka – kariškai silpnesnė Ukraina, o einantys mirti už laisvę peikiami kaip agresyvūs provokatoriai. Jiems pažadėta neapykanta ir kerštas iki paskutinio garbingo žmogaus Ukrainos žemėje.

            Lietuva yra to patyrusi savo skaudžioje praeityje. Ir mums buvo žadama „Lietuva be lietuvių“.

            Arba – vergų Lietuva, buvusios savasties vargingas geografinis prisiminimas ir pavadinimas. „Čia gyveno lietuvėnai“.

            Tebekovojame už geresnę lemtį, atjaučiame didvyriškai kovojančius kaimynus.

            Manau, tai viena svarbiausių mūsų dabarties gyvenimo dimensijų, bylojanti ir apie mūsų pačių vertę.

            „Miunchenas“ arba tautų pardavimas neva dėl didesnio gėrio negu laisvė yra tapęs vergų turgavietės simboliniu vardu. Dabar už vartų stovi „Miunchenas-2“. Pirkliai nebuvo išvaikyti iš turgavietės. Tik jos erdvė neregėtai prasiplėtė.

            Ar vergai ginsis? – toks yra klausimas, taip pat mums.

            Ar ginsimės vieni, ar kartu su mūsų sąjungininkais, taip pat nesutinkančiais vergauti? – čia nuoseklus antras tolesnis klausimas.

            O jeigu sąjungininkų sumažės, jeigu tarp jų nebeliks Amerikos?

            Ir į šį klausimą reikia atsakyti pirmiausiai, ir kuo anksčiau. Mantros, kad be Amerikos mes nieko verti - tiesiog pavojingos, neleistinos. Tai būtų didysis egzaminas.

            Kai mums aiškina, kad prekyvietėje būsime įvertinti pagal savo reklamą ir pasiūlą, tai nepamirškit, kad visada rasis vaizbūnų, kurie už mus pasiūlys daugiau.

(praskrenda Nyderlandų Karalystės ir Prancūzijos karinių oro pajėgų lėktuvai)

            Girdėjome, čia mūsų viltis ir mūsų įsipareigojimas. Ne tik mus kas nors gins, bet ir mes ginsime laisvę visur.

            Aukštesnė kaina yra tiktai gyvybė, ir čia gali būti riba, ties kuria riebūs katinai stabtelės.

            Ar esame pasirengę? Ar pasirengę visapusiškai ir iki galo? Tas klausimas atviras kiekvienam, o ypatingai tokioje šalyje, kaip Lietuva, kuriai nuolat grąsinama ir primenama, kad ji turi būti sunaikinta. O tam, kuris grąsina, beveik niekas neišdrįsta pasakyti: tai tu turi būti sunaikintas. Todėl klausimas, ar esame pasirengę.

            Tai dar viena nelengva mūsų dabarties tema. Nepaisant to, kad yra tiek daug norinčių pagyventi lengviau. Turime būti pasirengę gyventi ir daug sunkiau, kad mūsų šalis išliktų.

            Ačiū už jūsų dėmesį.