Kultūros dehumanizacija
Problema mokslo darbui galėtų vadintis ir Dehumanizuota kultūra.
Vakar Ukrainoje nužudyta N statistinių žmonių.
Vietoje N įrašome skaičiuką, ir tiek žinių.
Niekas neregistruoja skausmo ir kentėjimo.
– Mano brangųjį nužudė, jo nebėra – kodėl?
Sergėjus Loznica filmavo jaunas našles gedulo alėjoje ir skausmo sukaustytas motinas. Tačiau to nepateiksi didraščių puslapiams ir portalams. Pagaus nebent statistiką. Tiek ir tiek naujo anoniminio skausmo, kuris pats savaime neįdomus.
Atjauta jau būtų kultūra, bet ji panaikinta.
Mokyklose jos nemoko.
Esam bejausmiai luošiai. Nevisžmogiai.
Vienas antai kalbėjo apie antžmogį, o sulaukė nevisžmogio. Dar iš paveldo dvikojo.
Tokie pabūsim, kol išsigalabysim.
Bevartydami skaitmenis, kiek dar šiandien buvo nugalabyta.
Milijardieriai muskai galėtų skirti lėšų naujiems didiesiems apskaitos institutams. Aštuoniasdešimties aukštų stiklainiuose. Tekaupia.
Šiandien planetoje nusispjauta į milijoną naujų sielvartų. Ir tai, jeigu skaičiuosime musko institutuose, vadinsis žinija. Kiekybizmas. Kultūra be širdies.
Jau beveik atėjome.
Tiesa, Lietuvoje dar šiek tiek geriau. Dar yra žmonių.
Ukrainos gaila, norisi padėti.
15min.lt, 2025-03-18