Antieuropa

Prieš pusantrų metų Europos Parlamente turėjau susirėmimą su žymiu vokiečių politiku, europarlamentaru iš mūsų bendros politinės "šeimos" EPP-ED. Pasisakiau grupės posėdyje, kad pusmetį prezidentaujanti Vokietija verčiau nusibrėžtų Europos vieningos energetinės politikos tikslą, kokią nors privalomą "Euroenergo" chartiją, o ne naujo pavidalo konstituciją kaip aukščiausią ir vienintelį prioritetą, vokiečių garbės dalyką. Šiame kelyje Rusija mat galėsianti skatinti bei papirkinėti britų arba airių skepticizmą vieningesnės Europos formavimui, o tuo tarpu pati plėsianti savo įtaką žemyne, ignoruodama Sąjungą, išraudama pavienes nares. ES rizikuoja sugaišti laiką, ir tiek. Taip sakiau.

Buvau apkaltintas negražiais kėslais, atseit, nedorai trukdąs svarbiausiam tikslui – sukurti vieningos europinės politikos aparatą, be kurio tos politikos, ypač energetinės, nė nebūsią.

Šis aparatas – Tarybos prezidentas, Vyriausiasis įgaliotinis ES užsienio politikai – Tarybos viceprezidentas, tad aiškus adresas ir telefonas, kuriuo išorė skambins "į Europos Sąjungą", - iš tiesų yra svarbioji Lisabonos sutarties dalis.

Beliktų šalims narėms suformuoti bendrą politiką (panašiai, kaip dabar dėl derybų su Rusija), ir anie atsakingi Europos išorės reikalų vadovai turėtų ją vykdyti. Liktų mažiau erdvės individualiems klajūnams kaip garsusis buvęs kancleris, po to (jei ne iš anksto) pasamdytas "Gazpromo". Pavieniui plūduriuoti būtų sunkiau.

Aišku, Rusijai tai neparanku. V. Putinas antai tyčiojosi patenkintas, kad Europa nesugeba turėti net konstitucijos. Nereikia su tokia ES nė kalbėtis. Kremliui geriau, kad ir Lisabonos sutartis žlugtų neratifikuota. Britai, nors dideli skeptikai, jau nutarę, kad pakaks, jei ratifikuos parlamentas. Stipresnės, labiau konsoliduotos Europos priešininkų viltis – Airija. Ten mat būtinas referendumas, ir masė pastangų investuota į šūkį: balsuok "ne"! Jei airiai vis dėlto neatmes Lisabonos sutarties, lieka nebent paskutinė viltis... Lietuva! To berods neįsivaizdavome, o vis dėlto. Primetus mums visuotinį referendumą, gana tikėtina, jog rinkėjai, vienąsyk jau balsavę už Europos Sąjungą, nematys reikalo pakankamai gausiai ateiti balsuoti dar kartą. Ir – Lietuva nenori! Panašių pastangų jau būta sužlugdyti Lietuvos narystę NATO, tik nepavyko. O tai būtų lėmę tik Lietuvos likimą. Dabar, jei Lietuva pasirodytų vienintelė kliudanti, savo referendumo iniciatyva ji pelnytų itin keistą vardą ir pakirstų savo politikų pastangas gauti ES paramą gyvybinėms energetikos bei teisingumo problemoms. Bet padėtų Rusijai toliau tampyti ES nares po vieną.

Toks yra antilisaboninės peticijos politinis energetinis fonas. Išties, liberum veto gerokai sunyktų, reiktų daugiau dirbti su vienmintėmis valstybėmis. Olandija nebegalėtų viena vetuoti visų suderinto dokumento dėl baudžiamųjų normų kovojant su narkotikų platintojais (mačiau tai 2004 m.). Jei manytume, kad ES mus per mažai gina nuo Rusijos, galėtume išstoti (dar viena naujovė) ir gintis patys. Apskritai galėsim bet kada išstoti. Bet peticijos signatarai, užuot apsidžiaugę, nutyli. Pasisako prieš nelemtą galimybę, kad padidės Europos teismų kompetencija, jei kokios, koreguojanti vietines nesąmones.

Gąsdina, kad kai kurios ES institucijos gali pernelyg kištis, pavyzdžiui, jeigu Europos Teisingumo teismas imtųsi spręsti ar parlamentinė VSD kontrolė tikrai pažeidžia nacionalinį saugumą. Arba "Eurojust" (europinė prokuratūra) suabejotų išvada, kad V.Pociūnas spyrėsi rankomis į palangę būtent mėgindamas, galimai siekdamas, iškristi iš devinto aukšto KGB prižiūrimame viešbutyje.

Pavyzdžių, galimai gręsiančių klanų suverenitetui (kažkas Rytuose išrado net suverenią demokratiją), rastume ir daugiau. Itin skaudžiai būtų pažeistas kurios nors ministerijos suverenitetas, jeigu ES griežtai patikrintų kaip ir kam tenka jos skiriamos Lietuvos gaivinimo lėšos.

Vis dėlto įdomu, kas dabar užmaišė antieuropines drumzles, nepalaukęs nė airių balsavimo? Kokia šio pseudopatriotizmo prasmė?

Net jeigu ES vakariečiai stokoja geresnio kurių nors dalykų supratimo arba pučiasi prieš mažesniuosius, juolab turime būti ten ir dirbti, aiškinti, o ne pasikabinti ant izoliacijos Rusijos tarpuvartėje.

Publikuota "Lietuvos žinios", 2008.06.12