Putinas prašo derybų
Aiškėja, kodėl V. Putinas paleido savo priešus, laikytus įkaitais iki mirties arba kitam ypatingam atvejui.
Vadui reikia atokvėpio, bet pats negali to prašyti.
Karūna nukristų nuo galvos.
Todėl reikia tarpininkų, galbūt emisarų, kurie perduotų emyro prašymą, bet neatrodytų, kad tai jo iniciatyva. Buvę oponentai puikiausiai tinka.
Kartu įtvirtinamas mulkintojų žodynas, neva nuolat kalbama apie „derybas“, „paliaubas“, „taiką“. Visais tais naujaisiais orvelizmais vadinama Ukrainos kapituliacija ir emyro pergalių įtvirtinimas. Taip, tu pagrįstai užpuolei ir sėkmingai kariavai šį siaubingą karą.
Jo pirmoji pergalė smegenų fronte ir yra ta, kad laukiamoji Ukrainos kapituliacija daugybėje pliurpalynių noriai vadinama „derybomis“. Jos vyktų emyro sąlygomis, aišku. Nereikalaujant nutraukti agresiją, karą ir okupacijas. „Derybos“ nenutraukus karo visa tai įtvirtins, net arkliui aišku.
O pranešėjams iš tariamai nelaukto džiaugsmingo kampo atsilyginta neprastai. Tiesiog gyvybėmis. Juk Putino kalėjimas, tai kankinanti mirtis. Nuo S. Magnickio iki P. Kušniro. A. Navalnas nesutiko su pasiūlytu vaidmeniu, ir rezultatas žinomas. Jį matė ir kiti kandidatai, kurie pasirinko gyvybę.
Kažin ar dera juos smerkti, kad atliko – už gyvybę – vienkartinę karo propagandos funkciją. Ir emyro emisarų vaidmenį. Skubiai smerkiantys dar nesėdėjo Putino kalėjime.
LRT.lt, 2024-08-06