Kalba Medininkų memoriale

Kalba Medininkų memoriale, 2024-07-31

Ekscelencijos šalies vadovai ir garbūs piliečiai!

Galvojau, ką dar galėčiau pasakyti.

Teisingumo srity ir teisingumo siekio srity – nieko nauja. Pasaulis tik degraduoja.

 Todėl pasakysiu keletą minčių apie demokratijų negebėjimą priešintis nežmoniškumui. Čia yra tinkama tam vieta. Karas eina tarp žmoniškumo ir nežmoniškumo.

Žmoniškumo nekenčia nežmogiai ir žmogėdros.

Kapituliacija žmogėdroms, kuri iš tikrųjų yra Vakarų kapituliacija savo pačių bailumui, jau sukūrė naują Orwello žodyną.

Siūloma Ukrainos kapituliacija, kuri vis atkakliau vadinama „derybomis“ arba „taika“ Putino ultimatumų sąlygomis, randa gausėjančių rėmėjų arba įtakorių Vakaruose.

O Rusijos konceptas ir taktika „žudysim tol, kol jie pasiduos“, atrodo, priimtini. Žudikai ir melagiai važiuoja į JT ir griežia pirmais smuikais.

Kai Lietuvos tėvynės gynėjai buvo nužudyti Medininkuose ir Sovietų lyderis M.Gorbačiovas asmeniškai viešai  pažadėjo Amerikos prezidentui pats ištirsiąs „incidentą“,  JAV prezidentas G. Bushas po to niekada nepaklausė: „Michailai, kaip tau sekasi tirti tavo kareivių nusikaltimą?“

Ir Lietuva daugybę metų net neparašė laiško Michailui. Kai galų gale parašiau asmeniškai, žinoma, neatsakė.

Bet dabar nutariau kalbėti apie šiandienos pasaulį.

Kaip jam atrodo žmogžudžių ir žmogėdrų bylos? Jei tai valstybių ir kariuomenių vadovai, jiems negresia reali bausmė. O Dievo jie nebijo, nes netiki, kad toks asmuo egzistuoja. Velnio irgi nebijo, nes tai jų draugas. 

Kur yra nūdienio pasaulio filosofai – proto ir moralės autoritetai, kurie tartų, pavyzdžiui, Maskvai: „negalima!“ Žmogėdroms neleidžiama elgtis nežmoniškai, žmogėdriškai, ir jie neturi ką veikti žmonių bendrijose ir organizacijose.

Jeigu kas nors girdimas kreiptųsi su tokiu obalsiu į JT, būtų tuoj išjungtas kaip nekorektiškas nerealistas. Taip Gorbačiovas išjunginėjo Sacharovą, mačiau iš arti. Paprasčiau tariant - tu marginalizuotas. Tavo balso nėra.

Tuo būdu bailios demokratijos nuosekliai marginalizuoja pačios save. Tada rusų oligarcho deržavininko kanale „Cargrad“ galima skelbti po pastarųjų liepos 8-osios žudynių ir taip:

„Vaikų ligoninė Kijeve nėra atsitiktinumas. Humanitariniai svarstymai naudingi tik priešui. Tie, kurie gailisi priešo vaikų, nesigaili savo vaikų. /..../ Mūsų raketos nežudo žmonių. Ten nėra nė vieno žmogaus. /..../ Mums nereikia pateisinti vaikų ligoninės bombardavimo. Mes turim pasakyti: jeigu jūs norite tai sustabdyti, pasiduokit“.

  Ir Lietuvoje buvo tas pat: „daužysim, deginsim, žalosim, o po to ir žudysim. Jei norite, kad tai baigtųsi – pasiduokit!“

  Tai yra, atšaukit savo nepriklausomybę ir sienų apsaugą.

  Tik Lietuvoje buvo sovietų velniavos pradžia, o Ukrainoje – pabaiga.

  Iš ten ateis atsakymas, ar Europa tebėra ir liks Europa, ar virs Putinopa. „Pasiduokit!“

  Ir Europa palaipsniui pasiduoda. – Ne, ne, mes nekariaujam, juk padedam ir vieniems, ir kitiems. Mes, „kolektyviniai Vakarai“ (tai putinoidų etiketė), jokiu būdu nenorim, kad Rusija pralaimėtų!

Štai kelias į Putinopą, o prie vartų stovi Orbanas.

Nesutinkantiems teks kurti naują, papildomą Vakarų demokratijų rezistenciją.

Galbūt tai darys Baltoskandija su nealternatyvia, neputinine Vokietija, Škotija, Britanija. Tikiu, kad Lietuva nesusvyruos.

Kas iš anų „Cargrado“ televizijos veikėjų patrauktas atsakomybėn dėl liepos 8-osios nusikaltimo žmonijai? O žudynė buvo pritaikyta kaip saliutas sutinkant aukštus svečius iš Vengrijos ir Indijos. Jie glėbėsčiavosi su Putinu, tartum pritarė.

Didėjančio nuosmūkio kelias eina ir per Medininkų bylą. Mes galime nuolat įkyriai priminti ją kaip pavyzdį šunkeliuose į žmonijos pražūtį. Primindami vieni kitiems būsime bent mažiau kalti, negu tie jau 33 metus ausis užsikimšę storuliai.

Kviečiu laikytis nuostatos, kad čia buvo pralietas visų teisingesnio pasaulio gynėjų kraujas. Nulenkdami galvas Medininkuose, stovime teisingesnio pasaulio pusėje.

O žuvusiųjų artimiesiems, kurie ir čia dalyvauja, mūsų atjauta ir pagarba. Jokios atjautos ir pagarbos aš nejaučiu nei M. Gorbačiovui, nei V. Putinui. Užmirškim tuos vardus, ir kuo greičiau tai įvyks, tuo geriau. O ir sau įsidėkim į mintį tolydžio atvirą klausimą: kur esame, kur einame, kur norime ateiti.

  Ačiū už dėmesį.