Po Gitano Nausėdos perrinkimo

Po Gitano Nausėdos perrinkimo

          Prezidentą Gitaną Nausėdą perrinkus antrai kadencijai, prasideda naujas laikotarpis. Prezidento Valdo Adamkaus gražus palinkėjimas „tęstinumo“, deja, atrodo nerealus.

          Ir šių rinkimų realios balsų apskaitos dar nėra. Jų apskaita parodys tikrąjį Lietuvos visuomenės politinį būvį – tęstinį susiskaldymą. Nesusiskaldę tik abejingieji, kuriems „vienodai“; jie sudaro apie pusę turinčių iškovotąją balsavimo ir pasirinkimo teisę.         Kita pusė skyla, keistu būdu, pagal vieną vardą. Ketvirtadalis jų – už Ingridą. Trys ketvirtadaliai – prieš (t.y. ne už Ingridą). Toks komunos taktikos rezultatas.

          Ar yra būdas sužinoti, kiek jų iš tikrųjų yra už Nausėdą? Tai yra, atskyrus SD šalininkų armiją? Pirmyn, analitikai.

          Rinkimų tąsa ir politveikimo įdomybės – vasaros pabaigoje.

          O baigiamasis etapas – Seimo rinkimai.

          Tada klostysis naujoji – geresnė arba blogesnė – Vyriausybė.

          Neatmestina, kad gali susirinkti ir blogesnė.

          Kol kas visa opozicinė kairė susitelkė už Nausėdą, tad kokios galimos to pasekmės? Vieniems – valio, laimėjo mūsiškis. Prisidėjom, tai gal nepamirš. Viena ponia antai jau primena apie savo politinės paramos įnašą. Įvairūs veiksniai skubiai primetė ir finansų. Taip randasi daugiau aiškumo, kas ta politika. Ir vis dėlto rinkimai lietuviškai įdomūs.

          Ingrida juk žinojo, kad pralaimės. Bet pasirinko tai, kaip pareigą, ir kad nebūtų vakuumo. Tai gerbtina.

          Ir ji teisingai, nors kaip žirniais į sieną, kvietė piliečius balsuoti „už“ ką nors, ne prieš kurį nors.

          Varžytuvės juk vyko ne tarp dviejų ar aštuonių asmenybių, o tarp dviejų krypčių: kurlink Lietuva eis.

          Kai visa franko-germaniškoji Europa nesuvokiamai fašistėja (putinėja), kokia bus Lietuva?

          Pirmasis ratas atsakė: Lietuva neatmeta Kovo 11-osios kelio. Abu kandidatai yra jo keleiviai. Todėl fašistai antrame rate braukia abu. Ir už tą aiškumą ačiū dalyvavusiai Ingridai Šimonytei. Koks nors Nausėdos-Vėgėlės arba Nausėdos-Vaitkaus finalinis grūmimasis, nors neabejotinai laimint Nausėdai (už jį tada balsuotų ir dešinieji), paliktų kur kas slogesnį įspūdį.

          Ką žinai, gal toks ir buvo didysis slaptasis caro planas Lietuvai.

          Antrasis ratas patvirtino esamą Lietuvoje ketvirtadalio pilietinės visuomenės paramą Tėvynės sąjungai-krikščionims demokratams, ir tai joks pralaimėjimas. Kad kažkas krūmuose klykauja apie „sutriuškinimą“, tai tokis tų bailių ir krūmuose pratūnojusių šūkautojų verslas. Manau, Ingrida Šimonytė ne toks žmogus, kad palūžtų po šio pobūdžio mobingais.

          Dabar svarbiausia bus pamatyti, ar kairiųjų ir populistinių jėgų konsolidacija „už Nausėdą“ kaip savo kandidatą („mūsiškis laimėjo!“) paveiks patį Nausėdą. Galgi neįsiurbs.

          Per visą dešiniųjų koalicijos kadenciją nesiliovė pastangos griauti Vyriausybę – jeigu ne visą urmu, kai savivaldybininkų gobšumas buvo permetamas vykdomosios valdžios atsakomybei, - tai bent po vieną ministrą „salami“ metodu. (Dešros griežinėliais).

          Tai bus tęsiama, komuna kitaip nemoka, ir klausimas, ar prezidentas G. Nausėda sutiks būti tokios kairiosios vidaus politikos įrankiu. Ar tam besama laiko? Ar atsiras veikli V. Blinkevičiūtė?

          Žinoma, ir kiek seksis mūsų politinei kairei toliau kalinėti pleištus tarp Prezidentūros ir dabartinės Vyriausybės.

          Jeigu Prezidentūra tradiciškai norėtų tapti Vyriausybe, tai kol kas tik vienas patarėjas pasiangažavo į ministrus.

LRT.lt, 2024-05-29