Kirilo bažnyčia pretenduoja į karo nusikaltėlius

Kirilo bažnyčia pretenduoja į karo nusikaltėlius

Žodį „bažnyčia“ tenka čia vartoti sąlygiškai, nes jie nesusirenka Kristaus vardu. Kirilo „pasaulinis soboras“ buvo sulėkęs pernai lapkritį, o dabar paskelbė suredaguotą priesaką (Nakazą) saviškiams stačiatikiams, kurio nuostatai prasideda nuo karo išaukštinimo.

Žinoma, tas siaubas tai tik valdiška „specialioji karinė operacija“, kuri tuoj pat skelbiama „šventuoju karu“ (džihadu); o jame Rusija gina (!) „vieningą Šventosios Rusios dvasinę erdvę“. Ši kaip garbinamasis Rusų pasaulis yra kur kas platesnė, negu dabartinė RF ir net buvusi „istorinė Rusija“; mat apima visus išblaškytuosius pasaulyje, „kuriems rusų civilizacija ir didžioji rusiška kultūra yra aukščiausioji vertybė (über alles) ir gyvenimo prasmė“.

Taip Kirilas Gundiajevas ir Co. savų stačiatikių vardu perbraižo pasaulio žemlapį; o kol kas, po specoperacijos, „visa šiuolaikinės Ukrainos teritorija turi įeiti į Rusijos išimtinės įtakos zoną“. Žodynas akurat iš Stalino-Hitlerio maskvinio pakto.

Griausmingai apreikšta, kad Rusijai ir Rusų pasauliui išgyventi (!) būtina „atkurti rusų tautos vienybę“. Tiesiai šviesiai – atgal į carinę „trivienystės“ doktriną, sulig kurios „rusų tauta susideda iš didžiarusių, mažarusių ir baltarusių“. (Citata)

Gudams ir ukrainams verta skaityti Gundiajevą, KGB auklėtinį. (Apie tai, kaip stalininė teroro mašina išprievartavo ir moraliai sunaikino vad. Maskvos patriarchato bažnyčią, savo knygoje rašo tėvas Glebas Jakuninas). Toks nuosprendis. Jūsų nėra ir nebus.

Koks bešviestų klaikus ir karus kurstantis šis „tikinčiųjų“ dokumentas, jame pripažįstamas vykstančios Rusijoje katastrofos faktas.

„Mūsų šalis pergyvena demografinę katastrofą“. Kaip tad prisiauginti gyventojų?

Tam tikslui skelbiama didžioji „piatiletka“: per šimtą metų Rusijos gyventojų turėsią būti 600 milijonų.

Beje, su kinais visoje Užbaikalėje ir Užuralėje – galbūt. Tik apie tai „bažnyčia“ nekalba. Ji nekalba nė apie masinį rusų bei rusijonų bėgimą iš Putinijos. Tai raiškiai didina prasigėrėlių ir prievartautojų demografinę katastrofą, bet kas nors Maskvos institutuose galimai kalkuliuoja, kad štai tie išvarytieji į Vakarus taps būtent ardomąja ir kolonizuojančia jėga. Todėl net Kirilas nūdienos bėgliams patriotinių pastabų neturi.

   Okupuokit Sakartvelą, Berlyną, dar ką nors.

Nakazas galiausiai virsta komunizmo burbulo vertais himnais apie šeimą. Ir apie milijonines šeimų namelių kolonijas dar sykį istoriškai pertvarkytoje Rusijoje.

Principingai pakeitus politiką, ateisianti Rusijos erdvinė (!) perestroika. „Iš šešiolikos megapolių teritorijos ir didžiulių erdvių, kurios liko be žmonių („obezliudevšyje“ – dar vienas išsprūdęs tikrovės pripažinimas!), Rusija 2050-iems metams turi virsti mažaaukšte šalimi su tūkstančiu atgimdytų mažesniųjų miestų, o net 80 proc. Rusijos gyventojų džiūgaus nuosavuose individualiuose namuose nuosavoje žemėje. Būtent gyvenimas ant nuosavo sklypo turi tapti tiesioginiu mitologinio Rusų pasaulio idėjų įkūnijimu. Kelias į šią gerovę – „masinis miestų gyventojų perkėlimas (be abejo, savanoriškas) į priemiesčių pasiolkus“.

Neapsigauk, malonusis skaitytojau, tai ne „Naujieji Vasiukai“ iš „Dvylikos kėdžių“, o galingas Kirilo nakazas rusų tautai.

Jo patriotinį įkarštį (gatvės miniai) pabrėžia ir ksenofobiški šūkčiojimai prieš užsienio darbo jėgą. (Regis, Vidurinė Azija?). Taigi, nuo švietimo iki šlavimo.

Tėvyninės mokymo programos turi būti išvalytos (!) nuo svetimų Rusijos tautai destruktyvių ideologinių konceptų. Ypač vakarietiškų (pabrėžta), kiniški gal nieko.

Tam reikės „pravesti humanitarinių mokslų masyvo reviziją“. Reformuosim tėvyninę švietimo sistemą, „kad atitiktų pagrindiniams suverenaus rusiško pasaulėvaizdžio parametrams“. (Nūnai neatitinka). „Visuotinai priimtas teorijas“ (žemė apvali) – tik jei koreliuoja su rusiškos civilizacijos vertybėmis. Seniai seniai ėjo sovietų filmas „Paprastas fašizmas“. Neva apie vokiečius, o matėm SSRS.

Ir gynyba, gynyba, gynyba. Rusiškos tapatybės ir šalies kalbinės vienybės gynyba.

Rusiškų šeimų gynyba, užtikrinant joms aukštas pajamas. Todėl: esmingai sumažinti kitakultūrių darbininkų antplūdį...

(Rebiata, o kas dirbs? Kadaise Maskvoj ujo gruzinus, dabar daužo tadžikus. Ką darys su kinais?)

Kitakultūrių darbininkų pritraukimas – maksimali darbdavio atsakomybė, teisinė ir ekonominė. (Rebiata, o kas dirbs?)

Taip Naujieji Vasiukai, jausdamiesi niekam tikę, išskyrus karą, persiima globalia neapykanta ir karo fanatizmu. Pastebėkim, humoras Rusijoje fundamentaliai išnaikintas, o tai – durdomo požymis.

Kirilo džihadas ir jo enciklikos, įskaitant pastarąją, nė grameliu nenusideda antihumaniškajai žmonijos slinkčiai į raganų klikušų ir biesų virtuvę.

            Nesuvokiamai atvira visuotinė nuošliauža.

***

            Aptarus keistąjį Kirilo „nakazą“ – savitą Rusijos karo epizodą fantastiškai aiškinantį priežastis ir prasmes, dera ir vienas kitas lietuviškas kampas.

            Stačiatikiai Lietuvoje. Gerai, kad Lietuvos stačiatikiai, bent dalis jų, dabar save sieja su Konstantinopoliu ir patriarchu Baltramiejumi, o ne su stalininiu KGB filialu Maskvoje. Kiekvienas nuoširdus Lietuvos stačiatikis dabar turi galimybę apsispręsti be kankinančių dilemų.

            Iškilmingos nesąmonės. Tai savitas kvaišalas, mėgiamas ne tik Rusijoje. Nesam labai nutolę. Paveldėjome, ak, ir mes komunos monų. Kai matai anuos pažadukus – kiekvienai šeimai po namą nuosavame sklypelyje ir miestų pavertimą gerovės priemiesčiais – nesunku palyginti akiodūmą šiandienėje Lietuvoje. Vienas kandidatas į prezidentus, sakyčiau, Paksas-2, skelbia gėrį ateisiant, kai bus sugriauta žmones pavergianti parlamentinė demokratinė partijų sistema, o „aš valdysiu referendumais“, priversiu parlamentą tiesiog netvirtindamas ministrų, akimoju užbaigsiu karą, būsit laimingi mano tiesioginės demokratijos sistemoj ir be skiepų; lyderis šiam virsmui jau yra, jį matote, tad belieka teisingai balsuoti ir sutrypsim priešus – vidaus bei Europos – taip sklando dvasia vis to paprasto fašizmo pradinėj stadijoj. Putinija jau paskutinėj stadijoj, beliktų prisiglausti. Nepavyko praeityje Agurkichui, nepavyko šturvalų berniukams, gal dabar pavyks?!

            Kirilas laimintų.

            Kol dar mūsų yra. Dar galime turėti Lietuvą ir daugmaž normalią jos raidą bei veiklą – antai mus net kelia kaip sėkmės pavyzdį, - bet susigriovę neturėtumėm nei kam, nei ko skųstis. Tik pažvelk, žmogau miels, į Rusijos blūdą, kai anys kliedi apie šventuosius karus, nekenčia kitataučių ir gėjų, o azijinę dalį ramiai virškina kinai.

LRT.lt, 2024-04-20