ŽMOGAUS RIBA
Ar mes pajėgūs turėti įsivaizduojamą, pajaustą širdy, susikurtąjį Dievą visai kitokį, negu žmogus?
Ne.
Todėl Jis visada bus panašus (mums) į nuodėmėtą žmogų.
Vis dėlto. Ne visiškai kitokį. Ne į kitokius. Kokiais gal norėtume būti.
Ne žmogėdromis. Ne kerštadariais. O keistu būdu orientuotais į brolystę.
Tokiais nesame. Todėl įniršę ant pačių savęs.
Kur bėgti? Žudyk! Žudyk!
Bet juk Dievas negalėtų būti idiotas. (Pagal panašybę į mus). Juolab taip šiurkščiai juokauti.
Atsakykit, ponai teologai, kodėl Jo molio tvarinys toks nepanašus į mąstantį ir jaučiantį žmogų?
Nebent ir Dievas iš tiesų kitoks, negu įsivaizduojame. Ir mūsų riba –Jo riba.
Vis dėlto baik, vakarykščias Kazimierai, tas savo erezijas.
Skelbta: Bernardinai.lt, 2024-03-08