Proga ar bėda?
Artėja ir netrukus pralėks M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės.
Po to dairysimės: nei čia buvo, nei čia ką. Ar liko pėdsakų?
Manau, neliks skraiduolių kelialapiuose nei patikslinto pavadinimo: M. K. Čiurlionio aerouostas, vns, nei paminklo didžiausiam, ypatingam Lietuvos menininkui šalies sostinėje. Nebūsim dalyvavę su Čiurlioniu nė 2025 m. pasaulinėje Osakos parodoje Japonijoje. (Ten jį myli, vertina). Įsimintinas Lietuvai pokytis bus panaikintas M. K. Čiurlionio tautodailės skulptūrų ir atminimo kelias Varėna-Druskininkai. Žygeiviams, jei tokių būtų.
Su tuo keliu išties daug bėdos (kaip ir su Čiurlioniu), o materialios naudos nedaug. Lietuva nepastorėjo. Prieš 50 metų patys padarėm šią „Čiurlionio kelio“ klaidą, laikas taisyti. Be to, visi galimi darbeliai turi dar vieną spėtiną sąlygą: jeigu nebus niokojančio Rusijos-Europos karo. O galvojant realistiškai apie karą be alternatyvų, apsidairykim be panikos, yra ir vėl Čiurlionio klausimas: kur slėpsim jo paveikslus ir rankraščius. Mūsų atsakomybė, ne rusų. Kauno naujamiestį su muziejum ir nacionalistais galimai nuplaus.
Kadangi M. K. Čiurlionio gimimo dienos pakeisti nebegalime, o save pakeisti sunku, pratinkimės prie minties, kad nieko ypatinga jo gimimo 150-ųjų metinių proga nebus padaryta. Prastumsim tą bėdą. Iškęsim.
Žinoma, jei nebus karo.
LRT.lt, 2024-02-28