Karo nesąmonė

Karo nesąmonė

          Karas atėjo kaip nesąmonė. Lyg dar nebūtų pakakę ankstesnių karų. Ne, dar nepakako.

          Yra mat žmonių, kurie sako: mes nieko daugiau nemokam. Ir mums niekas neįdomu. Nematom didesnės prasmės. Pabandykim karą. Jame tu ką nors užmuši. Arba tave kas nors užmuša. Yra rezultatas. Statistika. Aiškumas, kurio bent nepakeisi. Jokių debatų.

          Kartais atrodo, kad žmonijai nusibodo būti. Arba daliai žmonijos. Ir ji noriai nusitemps į mirtį visus visus.

          Labai erzina tie, kurie ginasi. Jie gina patį nieko vertą buvimą.

          Jie gina net žmogžudį, kad šis neliktų visai vienišas kaukolių kalne. Paskutinė kaukolė, kuri neturi nei vilties, nei meilės, nei tikėjimo, tiktai dėbso tuščiomis akiduobėmis į didįjį Nieką.

          Jeigu gyvenimas yra laisvė, tai Ukrainos tikslas yra gyvenimas, o Rusijos tikslas yra Ukrainos mirtis. Bet greta to arba per tai sprendžiami pasaulio dalykai.

          Beprotybės ir neapykantos karas prieš gyveniną; karas, kurį reikia ištverti, kad dar kas nors būtų.

          O kol kas esame pradiniame paskutinio karo etape, - prieš tai, kol jis apims visą užterštą kvailių planetą. Ukrainos laukus nukloja svetimų kareivių lavonai ir sudegę grūdai. Mirusiems grūdų daugiau nebereikės. Nežinia, ar kam nors ko nors reikės?

          Pro mažuosius baisius įvykius matykime pagrindinį įvykį. Tik tada karo nesąmonė galbūt ras prasmę.

          Galbūt karas mirs anksčiau, negu žmonija.

          Galbūt išliks efemeriška laisvės ir kitų vaiduoklių, gal sielos, gyvybė.

(2022-2023)

Skelbta: Bernardinai.lt, 2023-12-21