Žmogaus fenomenas

Žmogaus fenomenas

Žmogus nėra žvėris.

Vienu svarbiu kampu jis blogesnis, esmingai kitoks.

Manau (spėju, nutuokiu), kad žvėris nejaučia neapykantos. Tad ir nepuoselėja jos net instinktuose.

O priešingai?

Kad žvėrys ir paukščiai jaučia kam nors simpatiją (meilę?), labai panašu. Tai savo mažiesiems, tai antrajai pusei – porai, tai konkrečiam draugui žmogui. Gali net numirti tie žvėrys arba paukščiai, netekę savo simpatijos (meilės?) subjekto.

Tačiau kad žvėris persiimtų neapykanta, ir ji motyvuotų nuotaiką bei elgesį – sunku net įsivaizduoti (irzlumas dėl alkio arba aplojant praeivį – visai kas kita. Ir įtampa dėl pavojaus – kas kita).

Žmonių tarpe  priešingai, nereikia tam neapykantos reiškiniui jokios vaizduotės, pakanka apsidairyti.

Todėl žmogus toks unikalus tarp gyvųjų.

Jo fenomeną, kol ši padermė egzistuoja, labai verta tirti. Kol neišsinaikino (neišnyko) būtent dėl to ypatingumo. Jeigu mums rūpi, kad neišnyktų, patyrinėkime.

Siūlau įsteigi institutą ir skirti premijas už darbus būtent žmogaus neapykantos fenomenologijos srityje,

Įdomu, ką pasakytų sesuo Nijolė. Tėvas Saulaitis. Iš kur tokie gauna skiepų?

Skelbta: Bernardinai.lt, 2023-10-05