Keista rinkimų kova

"Lietuvos žiniose" šiandien pasirodė vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko straipsnis "Melas be senaties termino" kupinas pagrįsto susirūpinimo dėl ankstesnio šališko, o dabar neefektyvaus tyrimo, kaip VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas atsidūrė Baltarusijoje ir žuvo Breste. Dėl to savo susirūpinimą pareiškė ir Respublikos Prezidentas, apie tai kalbėta ir Daukanto aikštėje ir Sąjūdžio mitinge Kalnų parke antrųjų šios žūties, numanomo nusikaltimo, metinių išvakarėse. Gaila tačiau, kad laikraštis čia pat pereina į rinkiminį kontekstą, telkdamas dėmesį į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ypatingą nuodėmę neva šios žūties istorijoje. Atkreiptas dėmesys ir į mano asmenį.

Štai redaktorius V.Vasiliauskas, kaip sakosi, paprastas katalikas, nurodo man ir visuomenei dvi didžiąsias V.Landsbergio klaidas. Bemaž istorines. Pirmoji, tai sutikimas dalyvauti premjero G.Kirkilo sudarytoje V.Pociūno žūties tyrimo komisijoje ir pastangos ten ką nors naudinga nuveikti. Du mėginę tai daryti ir nepasiekę rezultatų, pasitraukė: J.Kronkaitis ir V.Landsbergis. Galbūt įdėmiai stebintis gyvenimą žurnalistas apie tai nežino. Dabar yra sudaryta tikra visuomeninė komisija, kuri neleis, kad V.Pociūno mirties byla būtų numarinta, ir V.Landsbergis joje dirba. Galbūt V.Vasiliauskas ir apie tai nežino.

Po to, kai būtent "Lietuvos žinios" neseniai paskelbė mano straipsnį apie vis aršesnius bandymus diskredituoti Tėvynės Sąjungą, tam naudojant ir nesusipratimą sudarinėjant Seimo rinkimų sąrašą, redaktorius, lyg būtų neskaitęs, vėl drumsčia vandenį. Atseit, ši partija "išdavė" du jos prezidiumo nepatvirtintus kandidatus, ir vėl visa plokštelė, kartu su pilietininkais.

Be reikalo V.Vasiliauskas kartoja ir kagėbinę legendą apie mane tariamai supusius "pataikūnus". Nė vienas mano pavaduotojų Aukščiausiojoje Taryboje, kuriuos pats pasirinkau, nebuvo pataikūnas; nuomonės kai kada išsiskirdavo, bet ne mes. Bendras tikslas buvo svarbiausia. Padarėm daug be pataikavimų.

Papildomu kritikos objektu Valdas Vasiliauskas pasirinko nepirmaeilę buvusio Aukščiausiosios Tarybos personalo asmenybę "Graciją", dabar verslininkę ir dainininkę, nors tuo pat metu, tikriausiai, nemokamai reklamuoja "Šatriją". Šia proga pastebėsiu, kad viešumon iškilus "Gracijos" atvejui JAV ambasadorius asmeniškai informavo mane, jog ši JAV pilietė reguliariai pranešinėdavo savo valdžiai apie kontaktus su KGB po nelemtos užjūrių jaunimo kelionės į "tarybų" Lietuvą. Jai jokių valstybės priekaištų neturėta. "Šatrija", jei palygintume, neinformavo savo valstybės apie nuolatinius kontaktus su buvusiu KGB "užsienio šaltiniu", kai kada vadinamu ir agentu "Kliugeriu", apie rezgamus kartu su juo planus pakeisti nepriklausomos Lietuvos "režimą" ir sudaryti su SSRS šiai priimtiną pasilikimo konfederacijoje sutartį. Priešingai, ši politikė net informavo "Kliugerį", kad Lietuvos saugumo departamentas jį seka.

Tokių dalykų yra ir daugiau, bet nutoltume nuo temos. V.Vasiliauskui tiesiog praverstų susikaupti ir apsispręsti.

Siūlyta www.delfi.lt, "Lietuvos žinios".