Aiškumo reikmė

Norėdami prisidėti prie Gruzijos ir Europos krizės sprendimo, turime suvokti procesus ir vartoti aiškų žodyną.

Rusijos aneksijų politika turi būti tiksliai įvardinta kaip istorinė sistema pradedant bent nuo Molotovo-Ribbentropo pakto. Tai ištiko paeiliui Baltijos valstybes Europoje, Tuvos Respubliką Azijoje, Karaliaučiaus kraštą, kuris buvo pavestas SSRS laikinai administruoti, bet netrukus vienašališkai aneksuotas, o dabar Abchaziją ir Pietų Osetiją. Šis atvejis, tai reconquista, atsikariavimas, o toliau eis Krymas. Visai nesunku numatyti „nepriklausomą“ Krymą su Rusijos pasais, atsitiktinai remiamą Rusijos karo laivyno. Gražiausia bus Baltijos jūros akvatorijos aneksija norimo ten tiesti dujų vamzdžio „saugumo zonos“ pretekstu.

Nepasipriešinom Rusijos naudojamam metodui pirmiausiai aneksuoti žmones, masiškai išdalinant svetimos valstybės pasus, o vėliau, kaip matome, atrėžiant ir žemę. Taip kuriamos potiomkiniškos pseudo-valstybės, ir tai tik pradžia V. Putino numatyto rekolonizacijos proceso, pradžiai kol kas atsiimant bent buvusių Rusijos kolonijų dalis. Jos pasitarnaus kaip placdarmai tolimesnei ekspansijai.

Kosovas čia yra visai netikęs palyginimas; jo neturėtume nei minėti, nei diskutuoti. Jokia jėga neišvarė šimtų tūkstančių serbų, kad ten būtų sukurta likusios etninės mažumos valstybė. O toks kaip tik ir yra Abchazijos atvejis. Kosove, priešingai, Vakarai įsikišo, kad sustabdytų masinį vietinių albanų išvarymą. Rusija nori įvelti ir Europą į nepagrįstus debatus, kad gaišintų ir įsitvirtintų, todėl neturi rastis jokių požymių, kad pataikaujančioje Europoje galėtų pasikartoti 1938 m. Miunchenas.

Dabar – žodynas ir keli konkretūs dalykai.

Taip, Rusija siekia ir savo „buferinių zonų“ pripažinimo. Tai būtų agresoriaus užkariavimų pripažinimas neva „laikinai“, ir to jokia forma negali atsitikti. Ši terminologija ir priverstinė force majeure situacija turi būti atmestos, lygiai kaip susikompromitavę „Rusijos taikdariai“. Tai papildomai okupuotos Gruzijos žemės, ir viskas. Šiaip jau galime konstatuoti, kad būtent Pietų Osetija tapo de facto buferine zona tarp Rusijos ir Gruzijos. Šią erdvę turi stebėti Europos Sąjunga, kiek ilgai tai betruktų.

Kaimynystės konferencija Tbilisyje yra gera kanclerės A.Merkel idėja, bet ją tiktų organizuoti kaip europinės kaimynystės ir saugumo konferenciją.

Palengvintas ES vizų režimas Rusijai, Abchazijai ir Pietų Osetijai? - tokia nesąmonė negali tęstis. Šis vizų režimas turėtų būti ten įšaldytas, o skubiai suteiktas Gruzijos piliečiams. Taip Europa elgtųsi išmintingai ir garbingai.

Pasisakymas EPP-ED grupės posėdyje Briuselyje, 2008m. rugsėjo 27 d., svarstant EP rezoliucijos projektą.

www.alfa.lt