Čiurlionio gobelenas – Amžinybės pieva
Įstabus M. K. Čiurlionio dizainas, nepaneigiamai giminingas jo subtiliai knygų grafikai ir gaidų vinjetėms, išliko kadaise panaudotas pirmosios 1912 m. ir 1916 m. monografijos „Чурлянис“ apdare.
Nūnai „Audėjo“ įmonės iškeltas naujam ir tikriausiai puikiam gyvenimui, jis jau džiugina M. K. Čiurlionio draugijos narius ir laukia galimai įvairiausio pritaikymo viešajame gyvenime. Taip, taikomasis menas, jo buvo mokoma Varšuvos dailės mokykloje, kuriai vadovavo steigėjas Kazimieras Stabrauskas, o tarp studentų 1904-1906 m. buvo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Artėja jo 150-osios metinės.
Muzikas ir tapytojas, mąstytojas žavėjosi lietuvių liaudies menu, jo magiška ornamentika, ir skelbė, kad tai kelias, kuriuo turės eiti mūsų dailė.
Ir pats paliko taikomųjų pavyzdžių, tarp jų – šį gražųjį dizainą.
Ar Čiurlionio projektas dabar taptų gobelenais, užuolaidomis, ar kuria kita erdvės puošyba, tai gyvastingas raštas, nelyginant žydinti pieva, kuri neša ir skelbia džiaugsmą.
Tik įsivaizduokim tokias erdves!
Ar Pamėnkalny iškilsiančių Tautos rūmų koncertinėje salėje, ar būsimojo Čiurlionio aerouosto Vilniuje rūmų interjeruose – tesužino užsienių svečiai, kad atvyko į nepaprasto menininko šalį – daugybe pritaikomojo grožio akcentų nūnai gali lietuviškai čiurlioniškai suskambėti mūsų kraštas ir miestai.
Norėčiau sulaukti.
LRT.lt, 2023-06-16