MASINIŲ ŽUDYNIŲ MINĖJIMAI

MASINIŲ ŽUDYNIŲ MINĖJIMAI

Kai nuolat minimos masinės žmonių žudynės, vykusios praeityje, iškilmingai įtvirtiname savitą veidmainystę ir vištakumą.

 Malda už anų sielas – taip, o už dabartinių? O už abejingųjų? Tylomis pritariančių?

Vargu, ar kas išdrįstų paskelbti pasaulines rekolekcijas už nirštančių ir pritariančių blogiui rusų sielas.

Tepasišneka apie tai Baltramiejus ir Pranciškus.

O kol kas kalba eina apie dabartinius minėjimus bei jų rutiną.

***

Vienas matomų bruožų yra aptariamų įvykių apribojimas laiku ir vieta. Gal apsiribojimas.

Kada tai vyko (tik praeityje), ir kurioje vietoje kuri žmonių grupė buvo žudoma.

Kai užkliūnama dar ir už varčios – kodėl juos žudė? – viskas prasideda nuo pradžios. Lyg priežastys arba pretekstai būtų svarbesni už esmę.

Ši nutolsta. Žudančio Žmogaus problema pavirsta žudikų, tikrų ar įtariamų, gaudymu. Būdas išvengti esmės, nekalbėti apie žmonijos ligą.

Kur tai vyksta? – Planetoje. Mėlynoje.

Kada? – Visada, tad ir dabar. O filosofijų sočiai. Bei sofistikos. Ne visi mat verti gyventi. Nustatinėja tie, kurie verti, ir jokio interesų konflikto.

Nusikaltėlius nežinia kieno tvarkai baudžia nugalėtojai, praktiškai taip suprantam. Patys nebaudžiami. Save jie galimai baustų, jei turėtų sąžinę, tada tai būtų Dievo bausmė. Tačiau Dievo, kaip žinia, „nėra“. Taip laisvai manant viskas leista.

Kokia tada prasmė kalbėti apie tribunolus? Nebent svajojant apie būsimų nugalėtojų laikiną pergalę. Prieš nusikaltėlius. Kam? Nugalėtojams, kurie susitars, kaip Niurnberge.

Bet ar būna teisiami filosofai, žyniai? Burtininkai ir užkalbinėtojai? Jie patys virs teisėjais, jeigu laimės tą savo karą. Susirinks šamanų tribunolas.

***

„ Apsivalymas nuo“ yra baisi formulė, kuomet ji taikoma žmonėms – kai kuriai rūšiai – tarsi šie būtų negeistini (nekenčiami) vabzdžiai arba mikrobai. Virusai.

Mat bendroji valymo(si) formulė būna pratęsiama įvairiais įvardijimais ( čystka nuo ko?), ir tai mikliai (smart style) realizuojama. Holodomorai, holokaustai, lėtiniai genocidai - specialiųjų priemonių sąrašą galima pratęsti.

Nuo Stalino politbiuro posėdžių, „kaip išspręsti Ukrainos klausimą“, iki Hitlerio žmogėdrų  Wannsee konferencijos.

O yra kur kas ankstesnių pagrindų.

„Kitakilmiai“, „kitatikiai“, „kitamaniai“. Šios sampratos, virstančios teisinėmis (?) ir politinėmis sąvokomis gimė ir klestėjo carų Rusijos beribėse dvasinėse stepėse, kurių „aršinu neišmatuosi“, jomis turi tikėti. O šiandien realizuojamos, pavyzdžiui, Ukrainoje. Nors gali būti pritaikomos, kaip skelbiama, ir likusiai nekenčiamai Europai. Už tai, kad ji „mūsų nemyli“, „susimokė“ (opolčilas) ir panašiais motyvais. Kitamanė. Tik laikinai tesąs, lyg Stalinui, „ Ukrainos klausimas“. Žiūrėk plačiau, think global.

Deja, tai atspindi pačios žmonijos kaip bendruomenės įdingą nebrandumą toliau gyventi, kai ta nevykusi žmonija neranda, nors vis ieško, kur nuo savęs pabėgti.

Atmetus artimo meilę, lieka visuotinė nepakanta.

Todėl jokios Jungtinės Tautos dar neuždraudė žudyti tiesiog „kitokių“.

***

 Atsigręžiant į praeities specialiąsias naikinimo operacijas, nors reikšmingai separuojama ir smerkiama tik viena jų - žydų naikinimas - jau tapo viešuoju ritualu vis pakartoti privalomą mantrą: „ niekada daugiau“. Atkakliai nematant ir nenorint matyti, jog to vis daugiau, plačiau, ir tai leidžiama.

Žydų totaliai naikinti neleidžiama – gerai; o kitų? Antai ukrainiečius (ne tik)  naikinti praktiškai leidžiama. Leidžiam!

 Keičiasi indikatorius – etninis, religinis arba ideologinis (tas būna prieš šalį, regioną, „klasę“) – o nekinta stimuliatorius. Jis pačiame žmoguje – geismas pridengti savo niekybę žiaurumu.

„Tiesa padarys jus laisvus“, o tai vis neateina. Nelaisvė! Pavergtosios tautos, pasmerktos ir netrokštančios išsilaisvinti.

Mat reiktų – iš savęs.

Kas joms padės? Nebent velnias, jei taptų angelu sargu.

Žmonija galėtų jau atvirai melstis velniui. Juk meldžiasi, gudruolė, slapčiomis.

Pradėkim nuo eilinio žudynių minėjimo.

Žinau, jog tai tik dar viena sauja žirnių, sviedžiamų į sieną.

Apie šviesią dabartį reiktų rašyti kitai:

„Masinių žudynių minėjimai ir stebėjimai“.

Skelbta: Bernardinai.lt, 2023-04-29