Beraščiai su klaustukais
Lietuva, Latvija ir Estija nėra „buvusios SSRS šalys“ su abejotina nepriklausomybe, kaip mąsto, regis, dėl savo teisinio neraštingumo KLR užsienio reikalų ministerija. Lietuva, Latvija ir Estija yra buvusios SSRS praeityje okupuotos valstybės; tokia yra tarptautinės bendruomenės teisinga samprata.
Kokia KLR klaidos prasmė, suartinanti šią šalį dar vienu kampu su agresore Rusija, kuri ligi šiol neigia Baltijos valstybių okupaciją 1940 m. ir 1944 m., galima tik spėlioti.
Gal tai spaudimas Estijai, kuri vienintelė iš trijų neturi legitimios sienos su dabartine Rusija, atsisakiusia ratifikuoti jau pasirašytą ir Estijos ratifikuotą Rusijos – Estijos sienos sutartį. Atviras, tyčia atviras klausimas?
Gal tai KLR padrąsinimas partnerei Rusijai, jeigu ši tikrai planuoja karu peržengti net Baltijos valstybių sienas? Kinijos tartum kvestiuonuojamas. Tuo pačiu ir Kinijos kvestiuonuojamą Rusijos – NATO gynybinio aljanso sieną. Įdomu, ką Rusijos URM mąsto apie Suomijos sienos legitimumą ir ką sako tuo klausimu.
Gal KLR URM akibrokštas atskleidžia neatsitiktinį, o sisteminį dviejų didelių nedemokratijų artėjimą, signalizuoja apie toli siekiantį Maskvos putinistų planą perskelti pasaulį į du blokus. Tai būtų besiizoliuojančių Kinijos-Rusijos (net su BRICS užmačia) ir visų kitų du pasauliai. Formaliai juos dar apima JT. Bet Rusija jau atsistojo JT teisiniame užriby ir galbūt norėtų ten įsivilioti, įvelti Kiniją.
O čia skleidžiasi dar kai kas.
Einant šiuo kinų požiūriu, abejotina būtų ir posovietinės Rusijos nepriklausomybė. Legitimumas. Ar Kinija pripažįsta Rusiją dabartinėse sienose?
Atsakymai ateis. Dar yra šiek tiek erdvės pagalvoti ir apsispręsti, ypač agresyvėjančiai komunistinei Kinijai.
Nejau ir jos interesas – karas?
Toks Rusijos ir jos valdytojo interesas nebestebina.
LRT.lt, 2023.04.24