Dvaro kultūra

Publikuota: 2023-01-03, 15min.lt

Dvaro kultūra

Absoliutizmo laikais Prancūzijoje buvo susiklosčius ypatinga žiniasklaidos tvarka. Dvaras leido laikraštį vieno egzemplioriaus tiražu „ad usum delfini“, kuriame skelbta vien atrinktos geros žinios, nejaudinančios sosto įpėdinio ir nuteikiančios jį tik pozityviai pasaulio sampratai.

Panašu dabar Rusijoje. Dvaro sistema keliais žiedais saugo V. Putiną nuo blogų naujienų. Skelbiamos pasiektos ir būsimos pergalės.

Žinoma, ir kai kas apie prakeiktųjų priešų kėslus, kaip susilpninus vargšę šventąją Rusiją ir užgrobus jos gėrybes. Tačiau – viskas jau įveikta ir bus netrukus įveikiama pasitelkus baigiamą remontuoti, o vis dar dūmijantį, „Admirolą Kuznecovą“. Ropojančią „Armatą“, dar ką nors. Drebėk, priešų pasauli!

Apie tai parašo analitikai („Putinas izoliuotas“) ir jau rodo pamažu įsidrąsinantys demokratijų lyderiai. Galbūt liausis tuščiai skambinėję. Draugui Xi, regis, dalykai klostosi pagal planą.

Subręs tad atviras klausimas: kas iš tiesų valdo dabarties Rusiją?

Kadaise sunkiai sekdavosi aiškinti Vakarų lyderiams – tiesiai arba per atstovus – kodėl vis kalbate apie Gorbačiovą, lyg jis būtų monarchas?

Nebent patiems patogiau tokiame burbule.

Jį kagėbynas parinko perstumdos vaidmeniui; neblogai tvarkėsi; mulkino Vakarus, bet juk tikroji valdžia kitur. Kai nepatemps – pakeis. Sausio 13-ąją dar ne, nors burbulas jau sprogo. Tad gal vertėtų kalbėtis ne su Gorbiu, o su tikrąja sovietų valdžia? Tiesiai?

Tam, aišku, reiktų žinoti, kas vadas ir Didysis Inkvizitorius. Kaip ir dabar už Putino. Nematomasis mažordomas.

Nežinome, ir nežinosime. Nebent suskambės „Gulbių ežeras“ ir stuktels oficiali žinia, kad vadas turi laikinų sveikatos problemų.