Smegenų vingiuose

SMEGENŲ VINGIUOSE

Kažin, ar Azijoje kylančios naujosios galybės pripažins Rusiją bent iš dalies Azijos valstybe. Nepaisant visų tariamai gudrių V.Putino klikos pastangų. Veikiau traktuos ją kaip Azijos kolonizatorę, kurios istorinės užmačios galutinai sužlugo.

Tai kelias nuo Cusimos iki Damanskio salos. Ir energijos išteklių Rytuose atidavimas Kinijai. Bei kažkur seniai nugarmėjusių BAM-o legendų.

 Nepatempė. Jau ir Kazachstaną pripažino Kinijos įtakos zona. Ne už kalnų metas, kai Rusijos dar valdomi regionai krustelės į savarankiškumą, o naujas didysis brolis parems.

 Vargu ar kas atjaus Rusiją „pavojuose“, nors ši feikinė tema pastaruoju metu eskaluojama.

 Rusijos saugumas tikrai pažeidžiamas, kai ji (režimas) negali saugiai grobti kaimynų arba Afrikos.

 Pati putininė Rusija yra didžiausias pavojus kaimynams ir pasauliui. Visi gynyboje. Kad Ukraina užpuolė Rusiją, tiki nebent paties V.Putino patrankų mėsa.

    Šios imperijos karas prieš laisvąjį pasaulį jau perėjo keletą stadijų. Taipgi hibridinių. O dabartinė jo genocidinė forma – išnaikinti Ukrainos gyventojus ir jų vietas  (miestus ir kaimus, laukus, užterštus minomis ir užpuolikų lavonais) – darosi aiški net aimanuotojams dėl valdovo veido. Galėjo išgirsti ir netyčiom išsprūdusį V.Putino posakį apie kariavimą „iki paskutinio ukrainiečio“.

 Tai jau būtų kadaise girdėtas „Endlösung“ – galutinis sprendimas.

  Išsivalysim nuo žydų, sprendė naciai, ir nuo ukrainiečių – rusiškieji naciai – kodėl ne? Tokios tautos juk nėra. Jų vaikus, kuriuos Rusija grobia tūkstančiais, dar galima perdirbti į rusiukus.

Čia atsišaukia dar vienas istorinės patirties aspektas.

Pagal J.Littello romaną Lietuvoje pastatytas S.Loznicos spektaklis truputį jį paliečia, gaila, kad tik probėgšmiais.

 Nacių užkariautojai Ukrainoje ir Šiaurės Kaukaze svarsto romane ir spektaklyje, kaip pagreitinti žydų žudymą. Mat žydų tiesiog neišnaikinamai daug, o kulkos ir dujos – per lėti tempai, neatliepiantys fiurerio idėjai ir istorinei Vokietijos misijai.

Ir kažkuris tų nacių mesteli – o kodėl ne badu? Bolševikai taikė šį metodą savo teritorijose! Efektyviai, ypač Ukrainoje.

Dėl pačių žydų bolševikai buvo atsakę vienareikšmiškai, kai hitlerininkai karo pradžioje pasiklausė raudonųjų sąjungininkų sovietų: ar priimsite kelis milijonus Vokietijos, Austrijos, gal ir kitų Europos žydų, kurie mums kenkia?

Atsakymą gavo skaidrų, kaip Uralo krištolas: „Mums ir savų užtenka“. Saviems žydams, nors kai kurie ištikimai tarnavo revoliucijai, taipgi buvo parengtas sprendimas. Tai Birobidžanas, toli toli Azijoje, didžiuliai dyki plotai toli nuo Europos, iš kur niekas ir nematytų, kas ten dedasi su atvežtais SSRS žydais. Praktikuota gyvuliniais ešelonais. Milijonai? – Sutilps.

Veikiausiai rasis milžiniška bado sala, pavadinta „Žydų autonomine sritimi“, tariamai steigiant vargšų žydų trokštamą savą valstybę; o realiai – prižiūrėtojų staliniečių paskirtą erdvę pramogaujant stebėti, kaip tie nekenčiamieji valgo vieni kitus.

 Holodomoro Ukrainoje patirtis naudotina nauju kampu. Tikslas pasiektinas. Kad jo nebuvo siekiama greit ir šiuo būdu, lėmė papildomos aplinkybės. Karas Europoje, kurį draugas Stalinas suplanavo kartu su žydų draugu Hitleriu, pokario išsekimas, o kai jau prasidėjo žydų „daktarų“ bylos ir „Jointo“ remiamų žydų persekiojimai, grūmojimai nacionaliniu pagrindu, vadas tik braukšt, ir numirė. Arba netyčia, arba tyčia.

Taip Rusijos žydai išvengė Vokietijos žydų likimo; jie neatgulė Birobidžane planuotose broliškose „Žydų nacionalinėse kapinėse“. Tas geografinis Rusijos (?) regionas, ko gera, tebeturi Stalino avansu duotą vardą, nors ten šeimininkauja kinai, o atsitiktinis turistas veltui dairytųsi autonominio žydo žvaigždės.

Neteko girdėti, kad ir Izraelio vadovai ten lankytųsi.

O Vokietijos okupuotose „kruvinose žemėse“, anot istoriko Tymothy Snyderio, šėlo žmogėdrų puotos. Panašios, kaip dabar rusų užgrobtose Ukrainos vietovėse. Nužmogėjimas, tokia viso šimtmečio kryptis.

Čia papildomas vingis.

Ar Ukrainos dramos stebėtojai, santūriai padedantys užpultiesiems gintis, leis tos tautos mirtiną nukraujavimą kaip galutinį sprendimą („Endlösung“), dar pamatysime.

Atrodo prastai. Šaltmiris ir badmiris paleisti nuo grandinių, klikai sadistiškai mėgaujantis. Demokratai šiltai stebi, net atjausdami. Kas nors ateityje aprašys.

Publ.: LRT.lt, 2022-12-31