Genocidariai
Šaltis, tamsa ir badas. Tai putininės Rusijos ginklai, pasitelkiant pačią gamtą, nukreipti prieš visus Ukrainos žmones. Be atrankos. Kad jų neliktų. Ne karas, o genocidaras. Taip nūnai kariauja Kremliaus gosudariai – genocidariai. Jų vidaus variklis, neva „ruso siela“, yra neapykanta ir sadizmas. Čekistai. Be jokios sielos. Toj vietoj, kur buvo žmogaus siela, likęs tik „rusų pasaulis“.
Rezervo ginklas, jei prireiks Kremliui visai pralaimint fronte – dar ir didžiosios užtvankos, kurias išsprogdinus galima vienu smūgiu paskandinti šimtus tūkstančių prakeiktų ukrainiečių. Ė, dar juos kaip nors plūstamai išvadinus. Pateisinant keiksmu savo žmogėdrišką neapykantą. O dar yra rezerve, žiūrėkit, ir branduolinių jėgainių.
Prisimenu, jau gūdžiuoju sovietmečiu vienas tuomečių sovietų generolų aiškino: mums visai nereiks „jų“ bombarduoti branduoliais. Bombos jau padėtos, tereikia sprogdiklio. Viena, beje, ir Lietuvai. Prireikus.
Tad ką darom su genocidariais?
Žiūrėkit, jeigu kas nors vėl paskelbtų žydų žudymą, žmoniškumo pasaulis žmogėdroms to juk neleistų. Bet ukrainiečių turbūt negaila. Ajatola Kremliuje (bunkeryje?) paskelbė, kad karas eis „iki paskutinio ukrainiečio“. Nors ir rusiškai kalbančio.
Kai užsimota išmarinti putininiu maru – šalčiu, tamsa ir badu - Ukrainos žmones, kodėl tai leidžiama?
LRT.lt, 2022-11-07