PIRMIEJI TRISDEŠIMT METŲ

PIRMIEJI TRISDEŠIMT METŲ

Lietuvos Konstitucija, kurios 30-metį minime, gimė kaip susitarimas visuomenės vidaus kovose ir kaip didžiosios politinio išsivadavimo kovos ginklas.

Mat konstitucija, tai šalies sertifikatas pasauliui, kokia ji yra, ir projektas, kaip gyvensim.

          Likti su Laikinąja, tai gal ir valstybė tik laikina?..

-Pirmininke, neturėsim konstitucijos, - pasakė man deputatas Eduardas Vilkas tiesiog priėjęs AT posėdžių salėje.- Jie nesusitars. Darykit ką nors.

          Toks paraginimas, ir visai ne iš „mano“ šalininkų, paveikė. Ką atsimenu, tą atsimenu. Padariau, ką galėjau.

          Ėjo paskutinės dvi savaitės ligi AT paskirtos ankstyvųjų parlamento rinkimų datos. Jai turėjo būti pateiktas - tautos referendumui - ir naujos, jau nuolatinės Lietuvos konstitucijos projektas. Spalio 25-ajai!

          Tai istorija, mūsų dabartinės konstitucijos istorija, kuri dar neparašyta. Tiesą sakant, neparašyta ir atkurtos Lietuvos valstybės pirmųjų pustrečių metų istorija.

          Istorikai turi svarbesnių užduočių, o politikai neva “negali kištis“.

          Frazelės ir posakėliai „palikim istoriją istorikams“ arba „palikim ekonomiką ekonomistams“ jau nuvairavo Europą iki bedugnės krašto.

          Tad ko tikėtis, kad atskirai paimtoje Lietuvoje būtų kitaip.

          Susitarimas arba nesusitarimas, tokia alternatyva lemia bemaž viską.

Anuomet, 1992–ųjų spalį dėl konstitucijos projekto vis dėlto susitarėm. O kaip? – ne tam rašau šį straipsnį. Gal valstybė dar įsteigs kokį savo naujausios istorijos institutą.

Vieni kartais pasakoja apie Konstitucijos projekto rengimo komisiją ir neva parengtą gerą projektą, kuriam kiti trukdę. Kiti primena, kad buvo du projektai. Mažiausiai du. Tai irgi neaprašyta, nepaskelbta, neaptarta.

Neaprašyta dokumentuojant nė politinė socialinė padėtis Lietuvoje. Kai praslinkus tiesioginės agresijos grėsmei ir įvykus parlameno erozijai, iškilus – be rinkimų – naujajai kairiajai daugumai, parlamento darbas buvo paralyžiuotas. Arba naujosios daugumos diktatas, nors žmonės jos neišrinko, arba vyriausybė vartaliojama, įtakingos komisijos perkeičiamos, kad jų vardu kalbėtų naujosios daugumos. O dar deputatai su tikra arba prikišama kagebine praeitimi...

Klinčo padėtį (parlamentinė rezistencija kaip kraštutinė priemonė) jau suvokė ir kairieji, ir dešinieji. Todėl bent šiokia tokia nežinoma išeitis atrodė ir buvo sutarta: paankstinti Seimo rinkimai. Bet ir apie Seimą  ir veiksmingą valdžių sąrangą turėjo pasakyti naujoji konstitucija...

Likti su „Laikinąja“ būtų tapę katastrofiška; ir tą matė  dar trapios Naujosios daugumos (mano terminas) atstovas E.Vilkas. Ar galėjo likti nesusitarta dėl bendro, vadinamo kompromisinio Konstitucijos projekto? Galėjo likti nesusitarta.

Ar galėjo likti nepriimtas ir jau pasiektas - naktiniuose posėdžiuose šaltame parlamente - bendras projektas, jei būtų pristigę piliečių rinkėjų balsų? Galėjo.

Jau patvirtinus  sutartiniu AT balsavimu būsimos galimos konstitucijos projektą, pasipylė torpedos – gandai, atsišaukimai ir net dideli, spalvingi, nemažai kainavę plakatai, skelbiantys, kad tokia konstitucija reikštų liaudies vergiją, tad būtina pasipriešinti.

Seimą rinkit, piliečiai, o Konstitucijai – NE!

Gerai dar, kad laiko šiai kampanijai buvo likę nedaug, ir piliečiai vis dėlto suvokė konstitucijos reikmę. Tautos referendumas dėl Konstitucijos įvyko!

Habemus Constitutiam, buvo paskelbta, nelyginant konklavoje, pamatinio valstybės akto pasirašymo ir promulgacijos ceremonijoje 1992 m. lapkričio 6 dieną. Dalyvaujant parlamentarams, valstybės vadovams, dvasininkams, užsienio šalių ambasadoriams. Manau, tai ir yra Konstitucijos diena.

Toks buvo paskutinis tame laikotarpy sąjūdinės arba  Kovo 11 –sios Lietuvos laimėjimas. Veiksnus ligi šiol. Jo torpeduoti nepavyko.

Kam nepavyko? Lietuvos nedraugui, tarčiau privačiai sau. Arba „ tarp  mūsų - mergaičių“. Dar neištirta. Netyrinėta.

Be abejo, išorės pasaulis nestygo ir po to. Išgyvenome, nužygiavom Europos, ne komunos arba NVS keliu; bet laikas būtų detaliau, istoriškai viską aprašyti. Dokumentais ir faktais. Vienas žmogus to nepadarys, todėl jis tiktai konstatuoja.

 2022-11-02, LRT.lt