Pasaulis be gailesčio
Žmogėdrų kare prieš žmones įsitvirtina negailestingo absurdo taisyklės. Jas nustato ir įtvirtina žmogėdros, o žmonės priima. Taip vyksta paskutinis pasidalinimas.
Kainas vis dar meluodavo, vis būdavo jam truputį gėda, neva nežinąs, kur jo brolis. Dabar jis jau kalba atvirai, net pasididžiuodamas, ką padarė ir darys toliau. Užmirškit apie Dievo ir žmonių gailestingumą.
Žmonių šalis Ukraina – tai pirminis geopolitinis etapas, pirmoji ir lemiamoji auka. Ji yra naikinama totaliai, ir žemė, ir jos gyventojai; o žmogėdrų Rusija – ne. Žmogėdros šią kovą laimės, jie suės žmones. Žmonių sutikimu.
Rusija, priešingai nei Ukraina, nėra naikinama. Tai jau pritarimas nestabdomam Kremliui. Ji tik patiria kai kurių sunkumų. Ji gerai apskaičiavo savo filosofiją ir taktiką, ji jaučiasi nebaudžiama naikintoja ir nugalėtoja. Nulis gailesčio nepaklusniesiems ir ateity – kapituliantams, kurie netrukus kiš jau savo vaikus į Molocho gerklę.
Dabar ukrainiečiai yra tie vaikai, kuriuos riebūs pedofilai, net pagirdami už narsą, kiša sunaikinimui.
Molochas, kaip siūloma galvoti, yra neva objektyvi duotybė, jo naikinti, jo atmesti negalima. „Reikia“ gyventi su besityčiojančiu Molochu ir kišti jam vaikus. Svetimus, paskui savo. Pirmiausia ukrainiečius („iki paskutinio!“), po to ir kitus. Tie kiti patenkinti, kad jiems dar leidžiama pažaisti rinkimus.
Kremliaus ajatolos nuo pat pradžių pranašavo: „Vakarai pabūgs!“ – ir tai pasitvirtina.
O Azija laukia Rusijos ir Europos griuvėsių.
Amerikai – stebėtojų tribūnos.
LRT.lt, 2022-10-24